Aktininė keratozė (saulės keratozė, lot. keratosis actinica) – šiurkšti, pleiskanojanti dėmelė odoje, kurią daugelį metų veikė saulė. Tai dar ne vėžys, o ikivėžinė būklė: dalis tokių dėmelių ilgainiui gali virsti plokščialąsteline karcinoma. Dauguma jų lieka nepavojingos, tačiau iš anksto pasakyti, kuri taps pavojinga, neįmanoma. Todėl aktininė keratozė yra ne kosmetinė smulkmena, o signalas, kad odą reikia gydyti ir reguliariai tikrinti.
Kas yra aktininė keratozė?
Ultravioletiniai spinduliai metai iš metų pažeidžia epidermio ląstelių (keratinocitų) DNR. Pažeidimai kaupiasi, ir dalis ląstelių ima daugintis netaisyklingai. Odos paviršiuje tai pasireiškia kaip sausas, prilipęs raginis sluoksnis nuo kelių milimetrų iki centimetro dydžio. Viena dėmelė gali išnykti savaime, metus nesikeisti arba virsti plokščialąsteline karcinoma. Britų dermatologų asociacijos duomenimis, dalis smulkių dėmelių išnyksta be gydymo, ypač kai oda saugoma nuo saulės, tačiau jų vietoje dažnai atsiranda naujų. Aktininė keratozė neužkrečiama.
Kam ji atsiranda?
Aktininė keratozė dažniausiai nustatoma vyresnio amžiaus šviesios odos žmonėms. Ji dažna ir vidutinio klimato šalyse: DermNet duomenimis, pietų Airijoje ir šiaurės vakarų Anglijoje bent vieną dėmelę turi iki 25 % vyresnių nei 60 metų žmonių. Lietuvoje vasaros saulė, darbas lauke ir atostogos pietuose per dešimtmečius sukelia tokį pat pažeidimą. Rizika didesnė žmonėms, kurie:
- lengvai nudega saulėje, yra šviesiaplaukiai ar raudonplaukiai, turi strazdanų;
- metų metus dirba lauke: ūkininkai, statybininkai, miškininkai, jūrininkai, sodininkai;
- daug deginosi saulėje arba lankėsi soliariumuose;
- gauna imunitetą slopinantį gydymą, pavyzdžiui, po organų transplantacijos: jiems dėmelių atsiranda daugiau, o odos vėžio rizika didesnė;
- jau sirgo odos vėžiu.


Kaip atrodo aktininė keratozė
- Šiurkštumas. Dėmelę dažnai lengviau užčiuopti nei pamatyti: ji primena švitrinį popierių arba sausos odos plotelį, kurio nesuminkština drėkinamasis kremas.
- Spalva. Rausva, raudona, rusva arba odos spalvos, su sausomis pleiskanomis ar plonu šašeliu. Odos tekstūros pokytis dažnai pastebimas anksčiau nei spalvos.
- Dydis. Paprastai nuo kelių milimetrų iki 1 cm, rečiau iki 2 cm; ribos neryškios.
- Pojūčiai. Dažniausiai jokių, kartais niežulys, deginimas ar jautrumas; dėmelė gali kliūti už drabužių.
- Skaičius. Dėmelė retai būna viena: toje pačioje srityje paprastai jų yra kelios, o aplinkinė oda turi fotosenėjimo požymių – pigmentinių dėmių, raukšlių, išsiplėtusių kraujagyslių.
Tipinės vietos: veidas (kakta, nosis, smilkiniai, skruostai), ausys, plinkanti galvos oda, apatinė lūpa, kaklas, dekoltė, dilbiai ir plaštakų nugarėlės. Žmonėms, kurių oda labai stipriai pažeista saulės, dėmelių atsiranda ir ant blauzdų.
Pagal storį dėmelės skirstomos į laipsnius: nuo vos matomų, bet užčiuopiamų iki storų raginių plokštelių ir kelių centimetrų susiliejusių plotų. Kartais raginė masė suformuoja kūgio formos darinį, vadinamą odos ragu; jo pagrinde gali būti ir aktininė keratozė, ir jau plokščialąstelinė karcinoma, todėl odos ragas paprastai šalinamas ir visada tiriamas histologiškai.
Pokyčiai ant lūpos, dažniausiai apatinės, vadinami aktininiu cheilitu: lūpa nuolat sausa, sutrūkinėjusi, su balkšvais pleiskanojančiais plotais, o riba tarp raudonosios lūpos dalies ir odos išsitrina. Rūkantiesiems lūpos vėžio rizika dar didesnė.
Keratozė: aktininė ar seborėjinė?
Žodis „keratozė“ reiškia tik sustorėjusį raginį odos sluoksnį, todėl juo vadinamos kelios visiškai skirtingos būklės. Seborėjinė keratozė yra gerybinis, su saule nesusijęs darinys: dažniausiai tamsesnis, riebaus, tarsi priklijuoto paviršiaus, aiškių ribų. Aktininė keratozė, priešingai, yra sausa, šiurkšti, rausva ir atsiranda tik saulės veikiamose vietose, o svarbiausia – ji gali virsti vėžiu. Jei nežinote, kuri keratozė jums nustatyta, paklauskite gydytojo: nuo to priklauso, ar dėmelę reikia gydyti, ar užtenka stebėti.
Kancerizacijos laukas: kodėl svarbi visa sritis
Matomos dėmelės yra tik dalis problemos. Visa aplinkinė oda, kurią tuos pačius metus veikė saulė, turi panašiai pažeistų ląstelių, kurių dar nematyti. Ši sritis vadinama kancerizacijos lauku. Tai paaiškina, kodėl pašalinus vieną dėmelę šalia atsiranda kitų ir kodėl, kai dėmelių daug, gydoma visa sritis, o ne kiekviena dėmelė atskirai.
Ar aktininė keratozė yra vėžys?
Ne, bet tai dažniausias plokščialąstelinės karcinomos pradžios taškas: Odos vėžio fondo (Skin Cancer Foundation) duomenimis, didžioji dauguma plokščialąstelinių karcinomų prasideda būtent nuo aktininės keratozės, nors pagal to paties fondo vertinimą vėžiu virsta tik 5–10 % dėmelių. Pavienė dėmelė vėžiu virsta retai, bet rizika didėja, kai dėmelių daugėja: DermNet duomenimis, žmogui, turinčiam daugiau nei 10 dėmelių, plokščialąstelinės karcinomos rizika per gyvenimą siekia apie 10–15 %. Žmonėms, turintiems aktininę keratozę, dažniau atsiranda ir bazinių ląstelių karcinoma bei melanoma, nes jų oda metų metus buvo veikiama tos pačios saulės.
Dėmelės virtimą vėžiu gali rodyti: greitas augimas, sustorėjimas ir sukietėjimas pagrinde, skausmas ar jautrumas, opa, kraujavimas net po nedidelės traumos. Tokią dėmelę reikia nedelsiant parodyti dermatologui gyvai.
Su kuo galima supainioti aktininę keratozę
| Darinys | Kuo skiriasi |
|---|---|
| Seborėjinė keratozė | Gerybinė, paprastai tamsesnė, riebi ir tarsi priklijuota, aiškių ribų; su saule nesusijusi. |
| Plokščialąstelinė karcinoma | Kietas, augantis mazgas ar opa buvusios dėmelės vietoje, sukietėjęs pagrindas, kraujavimas. Atskiria histologinis tyrimas. |
| Bazinių ląstelių karcinoma | Perlamutrinio blizgesio mazgelis su išsiplėtusiomis kraujagyslėmis arba plokščia rausva plokštelė, kuri mėnesius negyja. |
| Boveno liga (plokščialąstelinė karcinoma in situ) | Didesnė, aiškiai apribota, raudona, pleiskanojanti plokštelė, dažnai ant blauzdos; primena psoriazę ar egzemą. |
| Saulės lentigo (pigmentinė dėmė) | Plokščia, lygi, ruda dėmė be pleiskanų ir šiurkštumo. |
| Egzema, psoriazė | Niežti, pleiskanoja didesniame plote ir gerėja nuo uždegimą slopinančio gydymo; neapsiriboja saulės veikiamomis vietomis. |
| Virusinė karpa | Kieta, grublėta, su juodais taškeliais, dažniau jaunesniems žmonėms ir saulės neveikiamose vietose. |
Pigmentuotas dėmeles ant veido reikia atskirti ir nuo lentigo maligna, ankstyvos melanomos formos: ji lygi, o aktininė keratozė šiurkšti. Padeda dermatoskopija, o abejojant dermatologas paima audinio mėginį histologiniam tyrimui.
Kada kreiptis į dermatologą
- Šiurkšti dėmelė ant veido, ausų, galvos ar plaštakų neišnyksta kelias savaites.
- Atsiranda naujų dėmelių arba esamos auga, storėja, skauda, kraujuoja ar išopėja.
- Pokyčiai atsirado ant lūpos.
- Jūsų imunitetas susilpnėjęs, sirgote odos vėžiu arba dėmelių yra daug.
Dėmelę, kuri kraujuoja, išopėjo, sukietėjo ar greitai auga, dermatologas turi apžiūrėti gyvai, su dermatoskopu, o prireikus atlikti biopsiją. Nuotolinė konsultacija tinka tipiškai, nesikeičiančiai dėmelei: pagal nuotraukas gydytojas pasakys, ar ir kaip skubiai reikia vizito.
Šviesios odos žmonėms, kurie daug būna saulėje, ir tiems, kurie jau sirgo odos vėžiu, patariama reguliari odos patikra pas dermatologą; tikrinimosi dažnį nustato gydytojas.
Diagnostika
Dermatologas aktininę keratozę paprastai atpažįsta iš išvaizdos ir apčiuopos. Apžiūrą papildo dermatoskopija: padidinus matyti rausvas kraujagyslių tinklas aplink plaukų folikulus, gelsvos pleiskanos ir raginiai kamščiai folikulų angose, kurie ant veido sudaro vadinamąjį braškės raštą.
Biopsija, audinio mėginio paėmimas taikant vietinį nuskausminimą, reikalinga, kai dėmelė stora, skausminga, išopėjusi ar auganti, nereaguoja į gydymą arba kai reikia paneigti plokščialąstelinę karcinomą. Storesnės dėmelės pašalinamos, o audinys siunčiamas histologiniam tyrimui.
Gydymas
Aktininės keratozės dėmeles rekomenduojama gydyti arba, jei jos plokščios ir nesukelia simptomų, reguliariai stebėti, nes nežinoma, kuri iš jų taps piktybinė. Skausmingos, sustorėjusios, išopėjusios ar augančios dėmelės gydomos be atidėliojimo. Metodas parenkamas pagal dėmelių skaičių, storį, vietą ir aplinkinės odos būklę.
Pavienės dėmelės:
- Krioterapija: šaldymas skystuoju azotu. Plačiai taikomas, greitas ir veiksmingas būdas daugumai pavienių dėmelių. Po procedūros susidaro pūslelė, paskui šašelis; DermNet duomenimis, ant veido oda užgyja per 5–10 dienų, ant plaštakų per 3–4 savaites, ant kojų per 6 savaites ar ilgiau. Ilgesnis šaldymas gali palikti šviesesnę dėmę ar randą.
- Kiuretažas, elektrokoaguliacija, abliacinis lazeris: storesnėms, raginėms dėmelėms ir odos ragams, taikant vietinį nuskausminimą. Kiuretažo metu paimta medžiaga siunčiama histologiniam tyrimui; abliacinis lazeris audinį sunaikina, todėl mėginio histologijai gauti negalima. Šie metodai dažniau palieka randą ar šviesesnę dėmę.
- Chirurginis išpjovimas nėra standartinis aktininės keratozės gydymo būdas; jis pasirenkamas, kai jau įtariamas vėžys, nes leidžia ištirti visą darinį.
Daug dėmelių ir kancerizacijos laukas:
- Viso lauko gydymas tepamosiomis priemonėmis: dermatologo paskirtas kremas ar gelis, kuriuo namuose kelias savaites ar mėnesius tepama visa pažeista sritis; jis naikina pakitusias ląsteles, taip pat ir tas, kurių dar nematyti. Kurso metu oda parausta, lupasi ir dega; tai laukiama reakcija, kuri praeina baigus kursą. Priemonę, schemą ir trukmę nustato dermatologas. Gydomos vietos nereikėtų raminti hormoniniais uždegimą slopinančiais kremais: jie trukdo gydymui veikti.
- Fotodinaminė terapija: ant odos užtepama šviesai jautri medžiaga, o maždaug po valandos ar dviejų sritis apšviečiama raudona ar mėlyna šviesa; yra ir dienos šviesos variantas. Metodas duoda gerą kosmetinį rezultatą ir retai palieka randų; apšvietimas lempa gali būti skausmingas, dienos šviesos variantas beveik neskausmingas. Po procedūros 48 valandas odą reikia saugoti nuo dienos šviesos; dažnai prireikia dviejų seansų.
- Derinys: pavyzdžiui, storiausių dėmelių krioterapija, o po jos viso lauko kursas.
Plokščias dėmeles be simptomų žmonėms, kurie gydymą toleruoja sunkiai, galima tik stebėti, tačiau reguliariai prižiūrint dermatologui.
Po gydymo: stebėjimas ir pasikartojimas
Aktininė keratozė gali sugrįžti po mėnesių ar metų, nes per dešimtmečius sukauptas saulės pažeidimas neišnyksta. Tada ji gydoma iš naujo tuo pačiu ar kitu metodu. Kelias dienas po procedūros ir net kelias savaites po viso lauko kurso oda būna paraudusi ir jautri; tuo metu ją ypač reikia saugoti nuo saulės. Vėliau odą verta apžiūrėti bent kas kelis mėnesius ir atvykti kontrolinei apžiūrai dermatologo nustatytu laiku: paprastai kartą ar du per metus, o žmonėms, kurių imunitetas susilpnėjęs, dažniau – Amerikos dermatologų akademijos (AAD) duomenimis, kas 8–12 savaičių.
Profilaktika
- Kasdien, ištisus metus, ant veido, ausų, kaklo, plinkančios galvos odos ir plaštakų nugarėlių tepkite plataus spektro (UVA ir UVB) apsaugos nuo saulės priemonę, kurios apsaugos faktorius (SPF) ne mažesnis kaip 30, o jei aktininė keratozė jau nustatyta, SPF 50+. Reguliarus naudojimas mažina naujų dėmelių skaičių, o dalis esamų gali išnykti.
- Nuo 11 iki 15 val. būkite pavėsyje, dėvėkite plačiabrylę skrybėlę, akinius nuo saulės su UV filtru ir drabužius ilgomis rankovėmis.
- Nesideginkite ir nesilankykite soliariumuose.
- Jei dirbate lauke, apsaugą nuo saulės laikykite darbo saugos dalimi.
- Bent kas kelis mėnesius apžiūrėkite odą veidrodyje; nauja šiurkšti dėmelė, kuri neišnyksta kelias savaites, yra priežastis apsilankyti pas gydytoją.
- Jei saulės vengiate ištisus metus, pasitarkite su gydytoju dėl vitamino D: NHS pataria apsvarstyti galimybę vartoti 10 mikrogramų per parą. Britų dermatologų asociacija mini ir vitamino B3 papildų naudą, bet ir tai aptarkite su gydytoju.
Ką daryti toliau?
Jei ant veido, ausų, galvos ar plaštakų yra šiurkšti dėmelė, kuri neišnyksta, parodykite ją dermatologui. Nuotolinės konsultacijos metu iDerma dermatologas per 24 valandas darbo dienomis įvertins nuotraukas ir aprašymą, pasakys, ar vaizdas būdingas aktininei keratozei, ir nurodys, kaip skubiai reikia vizito dermatoskopijai, krioterapijai ar biopsijai. Dėmelė, kuri greitai auga, skauda, kraujuoja ar išopėjo, reikalauja apžiūros gyvai nedelsiant, o ne nuotolinės konsultacijos.
Nuotraukų šaltinis: Future FamDoc (pagrindinė nuotrauka ir galvos odos nuotrauka), James Heilman, MD (plaštakos nugarėlė), CC BY-SA 4.0, via Wikimedia Commons.






