Keloidas (keloidinis randas) – tai randas, kuris auga ir tada, kai žaizda jau užgijo, ir išplinta už jos pirminių ribų. Jis kietas, lygus, iškilęs virš odos ir savaime nenyksta. Visiškai pašalinti keloido negalima, bet gydymas leidžia jį suplokštinti, sumažinti niežėjimą bei skausmą ir sustabdyti augimą. Kuo anksčiau pradedama gydyti, tuo geresnis rezultatas. Šiame straipsnyje: kaip keloidą atskirti nuo hipertrofinio ar įdubusio rando, kodėl jis susidaro, kokie gydymo būdai taikomi ir kaip prižiūrėti randą po operacijos, jei linkstate į keloidus.
Kas yra keloidas?
Gyjant žaizdai, organizmas gamina kolageną, kuris užpildo pažeistą vietą. Susidarant keloidui, kolageno pagaminama per daug, o procesas laiku nesustoja, todėl randas tampa storesnis ir didesnis už pačią žaizdą (AAD). Keloidas paprastai pasirodo praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiams, o kartais ir metams, po odos pažeidimo ir gali augti mėnesius ar metus (NHS, AAD). Jis būna rausvas, raudonas, violetinis, rudas, odos spalvos arba tamsesnis už aplinkinę odą; tamsesnės odos žmonėms keloidai dažniau būna pigmentuoti (DermNet).
Retais atvejais keloidas atsiranda ir nepažeistoje odoje – tai vadinamasis spontaninis keloidas (AAD). Keloidas nėra vėžys ir į vėžį niekada nevirsta (DermNet, AAD).
Keloidas, hipertrofinis ar įdubęs randas: kaip atskirti?
Ne kiekvienas storas ar pastebimas randas yra keloidas. Skirtumas svarbus, nes nuo jo priklauso, ar pagrįstas intensyvesnis gydymas (DermNet). NHS skiria penkis randų tipus:
| Rando tipas | Kaip atrodo | Kaip kinta laikui bėgant |
|---|---|---|
| Keloidas | Kietas, lygus, iškilęs randas, kuris išplinta už žaizdos ribų; dažnai niežti ar skauda | Pasirodo po kelių savaičių, mėnesių ar net metų, auga mėnesius ar metus, pats nesuplokštėja |
| Hipertrofinis randas | Iškilęs, kietas, rausvas, bet lieka žaizdos ribose | Susidaro per 1–2 mėnesius po traumos, laikui bėgant dažniausiai plokštėja ir blunka |
| Atrofinis (įdubęs) randas | Nedidelė duobutė ar įdubimas odoje, pavyzdžiui, po spuogų ar vėjaraupių | Pats neišsilygina, bet ilgainiui tampa mažiau pastebimas |
| Randinė kontraktūra | Sutrauktas, įtemptas randas, ribojantis judesius; dažniausiai po nudegimų | Be gydymo išlieka |
| Plonas linijinis randas | Siaura linija, iš pradžių gali būti šiek tiek iškilusi | Ilgainiui suplokštėja ir išblunka be gydymo |
Jei nežinote, koks jūsų randas, dermatologas tai paprastai nustato jau apžiūrėjęs ir išklausęs, kada ir po ko randas atsirado.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Keloidas gali susidaryti po bet kokio odos pažeidimo, kuris gyja randu (AAD, DermNet):
- įpjovimų, nubrozdinimų ir gilesnių žaizdų;
- operacijų, įskaitant dantų chirurgiją, taip pat injekcijų ir skiepų (dūrio vietoje);
- nudegimų;
- auskarų vėrimo (ypač ausų spenelių) ir tatuiruočių;
- spuogų, folikulito ir kitų odos uždegimų;
- vėjaraupių, juostinės pūslelinės ir kitų odą pažeidžiančių infekcijų;
- vabzdžių įkandimų;
- odos procedūrų, pavyzdžiui, krioterapijos;
- barzdos skutimosi, jei skutantis oda nuolat dirginama.
Keloidai dažniau susidaro žaizdose, kurios gyja atviros, nesusiūtos, ir tose vietose, kur oda labiausiai įtempta: ant pečių, krūtinės, žastų, skruostų ir ausų spenelių (DermNet). Kodėl vieniems žmonėms žaizda gyja įprastai, o kitiems susidaro keloidas, iki galo nežinoma. Riziką didina:
- paveldimumas – maždaug trečdalis keloidus turinčių žmonių turi artimą kraujo giminaitį (tėvą, motiną, brolį, seserį ar vaiką), kuriam jie taip pat susidaro (AAD);
- tamsesnė oda – keloidai dažnesni III–VI odos fototipo žmonėms, o šviesiaodžiams jie susidaro rečiau (DermNet);
- amžius nuo 10 iki 30 metų – šiuo laikotarpiu keloidai susidaro dažniausiai, nors gali atsirasti bet kuriame amžiuje, net kūdikiams ir vyresniems nei 70 metų žmonėms (AAD);
- nėštumas – hormonų pokyčiai didina keloidų riziką (AAD, NHS);
- anksčiau buvęs keloidas – jei vienas keloidas jau yra, po naujos traumos kitas labai tikėtinas (NHS).
Simptomai
Keloidas atsiranda ne iš karto. Pirmieji požymiai dažniausiai pastebimi praėjus 3–12 mėnesių ar daugiau po odos pažeidimo, o maždaug 20 % keloidų pasirodo praėjus daugiau nei metams (AAD). Pirmasis požymis paprastai yra storėjanti oda rando vietoje. Būdingi požymiai:
- kietas, lygus, dažnai blizgus randas, iškilęs virš odos;
- randas didesnis už pirminę žaizdą ir toliau didėja; dauguma keloidų auga savaites ar mėnesius, kai kurie – metus, dažniausiai lėtai (AAD);
- spalva nuo rausvos ir raudonos iki violetinės, rudos ar tamsesnės už aplinkinę odą; augdamas keloidas gali tamsėti, o saulėje įdegęs per pirmuosius metus gali likti tamsesnis visam laikui (AAD, MedlinePlus);
- niežėjimas, deginimas ar skausmas, kol randas auga; augimui sustojus, nusiskundimai paprastai sumažėja, bet ne visada (AAD, NHS);
- forma dažniausiai apvali, ovali ar pailga; ant krūtinės, rankų ir kojų keloidas būna iškilęs plokščiu paviršiumi, o ant ausies, kaklo ar pilvo gali kaboti (AAD);
- dydis – nuo spuogo iki daug didesnio darinio; liečiant keloidas būna kietas, standus kaip guma, arba minkštas, tešlos konsistencijos (AAD);
- jei keloidas yra šalia sąnario, jis gali trukdyti judėti (NHS); vaikams storas, įtemptas keloidas gali riboti galūnės augimą (DermNet).
Dauguma žmonių turi vieną ar du keloidus; daug keloidų dažniausiai lieka po spuogų ar vėjaraupių (AAD). Dažniausios vietos – ausys ir ausų speneliai, žandikaulio linija, krūtinė, viršutinė nugaros dalis, pečiai; po cezario pjūvio ar bambos vėrimo keloidas gali susidaryti ant pilvo. Ant delnų, padų, lytinių organų ir liežuvio keloidai susidaro retai (AAD).





Kada kreiptis į gydytoją?
Keloidą lengviau sustabdyti, kol jis mažas, todėl nereikia laukti, kol randas „nurims“: NHS nurodo, kad anksti pradėtas gydymas gali sustabdyti keloido augimą. Pasikonsultuokite su dermatologu, jei:
- randas po operacijos, traumos ar auskarų vėrimo storėja, kietėja ar pradeda augti už žaizdos ribų;
- randas niežti, skauda ar trukdo judėti;
- jums ar jūsų artimiems giminaičiams jau buvo keloidų ir planuojate operaciją, auskarų vėrimą, tatuiruotę ar kosmetinę procedūrą. Apie tai gydytojui reikia pasakyti iš anksto, kad būtų galima sumažinti riziką (AAD).
Tipišką keloidą iDerma dermatologas gali įvertinti nuotoliniu būdu pagal nuotraukas ir aprašymą ir patarti, nuo kurio gydymo būdo pradėti. Apžiūra gyvai tą pačią dieną reikalinga, jei randas staiga patino, pasidarė skausmingas ir karštas arba iš jo teka pūliai: tai infekcijos požymiai (NHS). Gyvai reikia ištirti ir darinį, kuris greitai auga, išopėja ar kraujuoja, nes taip gali atrodyti ir kiti odos dariniai.
Diagnostika
Dažniausiai diagnozę gydytojas nustato pagal rando išvaizdą ir pasakojimą, kada ir po ko jis atsirado (DermNet, AAD). Jei vaizdas netipiškas, atliekama odos biopsija: vietiškai nuskausminus paimamas nedidelis audinio gabalėlis ir ištiriamas mikroskopu. Tai reikalinga, kad būtų atmesti kiti dariniai, kurie gali priminti keloidą: dermatofibroma, retai pasitaikanti dermatofibrosarkoma, plokščialąstelinė karcinoma ar lokalizuota (židininė) sklerodermija (DermNet). Keloidą ant ausies spenelio kartais primena ir alerginė reakcija į auskarų metalą (AAD).
Gydymo galimybės
Keloido gydymas ilgas, ir nė vienas metodas nepadeda visiems (AAD). Todėl dermatologai dažnai derina kelis būdus, o prieš gydymą aptaria tikslą: sumažinti niežėjimą ir skausmą, suplokštinti randą, vėl galėti nešioti auskarus ar pagerinti išvaizdą. Lietuvoje keloidus gydo dermatologai ir plastikos chirurgai.
- Injekcijos į randą. Dažniausiai taikomas būdas: uždegimą slopinantis preparatas suleidžiamas tiesiai į keloidą, paprastai kursu kas kelias savaites. Randas suminkštėja, sumažėja niežėjimas ir skausmas; 50–80 % keloidų sumažėja, tačiau daugelis jų per penkerius metus vėl ima augti, todėl injekcijos derinamos su kitais metodais (AAD). Tamsesnėje odoje injekcijų vietoje gali likti šviesesnių dėmių.
- Silikoninės plokštelės ir gelis. Naudojami ir naujiems keloidams gydyti, ir po kito gydymo, kad randas neataugtų. Plokštelė nešiojama 12–24 valandas per parą bent 8–12 savaičių, dažnai ilgiau, ir dedama tik ant užgijusios odos, niekada ant atviros žaizdos ar šašo (DermNet, AAD).
- Spaudžiamieji tvarsčiai ir auskarai. Spaudimas mažina kraujo pritekėjimą į randą ir padeda išvengti pakartotinio augimo, ypač po keloido išpjovimo ant ausies spenelio. Juos reikia nešioti 12–20 valandų per parą kelis mėnesius (AAD).
- Krioterapija. Keloidas šaldomas skystu azotu; labiausiai tinka mažiems keloidams, o geriausi rezultatai pasiekiami po trijų ar daugiau procedūrų (AAD). Tamsesnėje odoje gali likti neišnykstančių šviesių dėmių, todėl tamsiaodžiams taikoma atsargiai.
- Lazerinis gydymas. Sumažina keloido aukštį ir paraudimą; paprastai derinamas su injekcijomis ar spaudimo terapija (AAD).
- Chirurginis išpjovimas. Vien jo beveik niekada nepakanka: po išpjovimo keloidas atauga beveik visiems ir gali išaugti didesnis, nei buvo (AAD, NHS). Todėl operacija visada derinama su injekcijomis (kartais jos pradedamos dar prieš operaciją), spaudimo terapija, silikonu, krioterapija ar spinduline terapija.
- Paviršinė spindulinė terapija. Taikoma iš karto po išpjovimo, kad keloidas neataugtų. Metodas turi šalutinių poveikių (odos lupimasis, niežėjimas, negrįžtami spalvos pokyčiai), todėl skiriamas tik kruopščiai įvertinus naudą ir riziką (AAD).
- Perrišimas chirurginiu siūlu. Jei keloidas kabo ant kotelio, aplink jį kas 2–3 savaites užveržiamas naujas siūlas, kuris pamažu įsirėžia į darinį, kol šis nukrenta (AAD).
Rando masažas drėkinamuoju kremu kai kuriems žmonėms sumažina niežėjimą ir padeda minkštinti randą, bet keloido neišgydo (DermNet, NHS). Gydymas paprastai trunka mėnesius, kartais metus ar ilgiau, o po sėkmingo gydymo randą verta toliau stebėti, nes daugelis keloidų per penkerius metus atauga (AAD).
Rando priežiūra po operacijos ar traumos, jei linkstate į keloidus
Tinkama žaizdos priežiūra sumažina keloido riziką ir leidžia jį pastebėti anksti, nors visiškai apsaugoti negali. AAD dermatologai rekomenduoja:
- Prieš operaciją pasakykite chirurgui, kad jums ar jūsų giminaičiams buvo keloidų. Chirurgas gali parinkti pjūvio vietą ten, kur oda mažiau įtempta, naudoti mažiau siūlų ir iš karto po operacijos pasiūlyti profilaktinį gydymą (DermNet, AAD).
- Žaizdą plaukite vandeniu su muilu arba fiziologiniu tirpalu, jei gydytojas nenurodė kitaip. Nenaudokite žaizdą džiovinančių antiseptinių tirpalų.
- Laikykite žaizdą drėgną ir uždengtą hidrogeliniu tvarsčiu ar vazelinu įmirkyta marle; tvarstį keiskite kasdien, kol žaizda užgis. Netrinkite ir nekrapštykite.
- Kai žaizda užgis ir nukris šašas, kasdien naudokite silikoninę plokštelę ar gelį maždaug šešis mėnesius. Jei per tą laiką randas nepradėjo storėti, naudojimą paprastai galima baigti.
- Saugokite randą nuo saulės bent metus: pridenkite drabužiais arba tepkite plataus spektro kremą nuo saulės, kurio SPF 30 ar didesnis, 15 minučių prieš išeinant į lauką (AAD, NHS). Saulė randą tamsina, o tamsesnė spalva gali likti visam laikui (MedlinePlus).
- Visiškai užgijusį randą masažuokite drėkinamuoju kremu kelis kartus per dieną iki 10 minučių (NHS).
- Stebėkite randą. Jei jis pradeda storėti ar kilti, nedelsdami kreipkitės į dermatologą: anksti pradėtas gydymas gali sustabdyti keloido augimą (AAD, NHS).
Prevencija
- Jei linkstate į keloidus, venkite auskarų vėrimo, tatuiruočių ir nebūtinų kosmetinių procedūrų (NHS, AAD). Jei vis dėlto norite tatuiruotės, pradėkite nuo mažo bandomojo piešinio ir stebėkite, ar oda nestorėja.
- Po auskarų vėrimo pastebėję, kad ausies spenelis storėja, iš karto išimkite auskarą ir pradėkite nešioti spaudžiamąjį auskarą bent 12, geriau 20 valandų per parą 4–6 mėnesius; pakartotinai verti ausų nerekomenduojama (AAD).
- Spuogus gydykite laiku, kad nesusidarytų uždegimo židinių ir randų (NHS).
- Jei skutant barzdą oda nuolat dirginama, su dermatologu aptarkite švelnesnį skutimosi būdą (AAD).
- Naujas žaizdas prižiūrėkite, kaip aprašyta aukščiau, ir kreipkitės į gydytoją, kai tik randas pradeda augti.
Ką daryti toliau?
Keloidas sveikatai nepavojingas, bet pats neišnyksta, o kiekviena nauja trauma gali sukelti dar vieną. Jei randas auga, niežti ar trukdo, nufotografuokite jį ryškioje šviesoje iš arti ir iš toliau. Užsisakius nuotolinę konsultaciją, iDerma dermatologas darbo dienomis per 24 valandas įvertins, ar tai keloidas, ar hipertrofinis randas, ir patars, nuo kurio metodo pradėti ir ar reikalinga procedūra gyvai.
Nuotraukų šaltinis: Htirgan (krūtinės, ausies spenelio ir pilvo nuotraukos), CC BY-SA 3.0, iš „Wikimedia Commons“; kitos nuotraukos – iDerma archyvas.






