Odos LigosKeloidas (keloidinis randas): priežastys, požymiai ir gydymas

Keloidas (keloidinis randas): priežastys, požymiai ir gydymas

Užgijęs linijinis randas ant plaštakos viršaus su rausvu kraštu ir aplinkine šviesesne oda po traumos

Keloidas (keloidinis randas) – tai randas, kuris auga ir tada, kai žaizda jau užgijo, ir išplinta už jos pirminių ribų. Jis kietas, lygus, iškilęs virš odos ir savaime nenyksta. Visiškai pašalinti keloido negalima, bet gydymas leidžia jį suplokštinti, sumažinti niežėjimą bei skausmą ir sustabdyti augimą. Kuo anksčiau pradedama gydyti, tuo geresnis rezultatas. Šiame straipsnyje: kaip keloidą atskirti nuo hipertrofinio ar įdubusio rando, kodėl jis susidaro, kokie gydymo būdai taikomi ir kaip prižiūrėti randą po operacijos, jei linkstate į keloidus.

Kas yra keloidas?

Gyjant žaizdai, organizmas gamina kolageną, kuris užpildo pažeistą vietą. Susidarant keloidui, kolageno pagaminama per daug, o procesas laiku nesustoja, todėl randas tampa storesnis ir didesnis už pačią žaizdą (AAD). Keloidas paprastai pasirodo praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiams, o kartais ir metams, po odos pažeidimo ir gali augti mėnesius ar metus (NHS, AAD). Jis būna rausvas, raudonas, violetinis, rudas, odos spalvos arba tamsesnis už aplinkinę odą; tamsesnės odos žmonėms keloidai dažniau būna pigmentuoti (DermNet).

Retais atvejais keloidas atsiranda ir nepažeistoje odoje – tai vadinamasis spontaninis keloidas (AAD). Keloidas nėra vėžys ir į vėžį niekada nevirsta (DermNet, AAD).

Keloidas, hipertrofinis ar įdubęs randas: kaip atskirti?

Ne kiekvienas storas ar pastebimas randas yra keloidas. Skirtumas svarbus, nes nuo jo priklauso, ar pagrįstas intensyvesnis gydymas (DermNet). NHS skiria penkis randų tipus:

Rando tipasKaip atrodoKaip kinta laikui bėgant
KeloidasKietas, lygus, iškilęs randas, kuris išplinta už žaizdos ribų; dažnai niežti ar skaudaPasirodo po kelių savaičių, mėnesių ar net metų, auga mėnesius ar metus, pats nesuplokštėja
Hipertrofinis randasIškilęs, kietas, rausvas, bet lieka žaizdos riboseSusidaro per 1–2 mėnesius po traumos, laikui bėgant dažniausiai plokštėja ir blunka
Atrofinis (įdubęs) randasNedidelė duobutė ar įdubimas odoje, pavyzdžiui, po spuogų ar vėjaraupiųPats neišsilygina, bet ilgainiui tampa mažiau pastebimas
Randinė kontraktūraSutrauktas, įtemptas randas, ribojantis judesius; dažniausiai po nudegimųBe gydymo išlieka
Plonas linijinis randasSiaura linija, iš pradžių gali būti šiek tiek iškilusiIlgainiui suplokštėja ir išblunka be gydymo

Jei nežinote, koks jūsų randas, dermatologas tai paprastai nustato jau apžiūrėjęs ir išklausęs, kada ir po ko randas atsirado.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Keloidas gali susidaryti po bet kokio odos pažeidimo, kuris gyja randu (AAD, DermNet):

  • įpjovimų, nubrozdinimų ir gilesnių žaizdų;
  • operacijų, įskaitant dantų chirurgiją, taip pat injekcijų ir skiepų (dūrio vietoje);
  • nudegimų;
  • auskarų vėrimo (ypač ausų spenelių) ir tatuiruočių;
  • spuogų, folikulito ir kitų odos uždegimų;
  • vėjaraupių, juostinės pūslelinės ir kitų odą pažeidžiančių infekcijų;
  • vabzdžių įkandimų;
  • odos procedūrų, pavyzdžiui, krioterapijos;
  • barzdos skutimosi, jei skutantis oda nuolat dirginama.

Keloidai dažniau susidaro žaizdose, kurios gyja atviros, nesusiūtos, ir tose vietose, kur oda labiausiai įtempta: ant pečių, krūtinės, žastų, skruostų ir ausų spenelių (DermNet). Kodėl vieniems žmonėms žaizda gyja įprastai, o kitiems susidaro keloidas, iki galo nežinoma. Riziką didina:

  • paveldimumas – maždaug trečdalis keloidus turinčių žmonių turi artimą kraujo giminaitį (tėvą, motiną, brolį, seserį ar vaiką), kuriam jie taip pat susidaro (AAD);
  • tamsesnė oda – keloidai dažnesni III–VI odos fototipo žmonėms, o šviesiaodžiams jie susidaro rečiau (DermNet);
  • amžius nuo 10 iki 30 metų – šiuo laikotarpiu keloidai susidaro dažniausiai, nors gali atsirasti bet kuriame amžiuje, net kūdikiams ir vyresniems nei 70 metų žmonėms (AAD);
  • nėštumas – hormonų pokyčiai didina keloidų riziką (AAD, NHS);
  • anksčiau buvęs keloidas – jei vienas keloidas jau yra, po naujos traumos kitas labai tikėtinas (NHS).

Simptomai

Keloidas atsiranda ne iš karto. Pirmieji požymiai dažniausiai pastebimi praėjus 3–12 mėnesių ar daugiau po odos pažeidimo, o maždaug 20 % keloidų pasirodo praėjus daugiau nei metams (AAD). Pirmasis požymis paprastai yra storėjanti oda rando vietoje. Būdingi požymiai:

  • kietas, lygus, dažnai blizgus randas, iškilęs virš odos;
  • randas didesnis už pirminę žaizdą ir toliau didėja; dauguma keloidų auga savaites ar mėnesius, kai kurie – metus, dažniausiai lėtai (AAD);
  • spalva nuo rausvos ir raudonos iki violetinės, rudos ar tamsesnės už aplinkinę odą; augdamas keloidas gali tamsėti, o saulėje įdegęs per pirmuosius metus gali likti tamsesnis visam laikui (AAD, MedlinePlus);
  • niežėjimas, deginimas ar skausmas, kol randas auga; augimui sustojus, nusiskundimai paprastai sumažėja, bet ne visada (AAD, NHS);
  • forma dažniausiai apvali, ovali ar pailga; ant krūtinės, rankų ir kojų keloidas būna iškilęs plokščiu paviršiumi, o ant ausies, kaklo ar pilvo gali kaboti (AAD);
  • dydis – nuo spuogo iki daug didesnio darinio; liečiant keloidas būna kietas, standus kaip guma, arba minkštas, tešlos konsistencijos (AAD);
  • jei keloidas yra šalia sąnario, jis gali trukdyti judėti (NHS); vaikams storas, įtemptas keloidas gali riboti galūnės augimą (DermNet).

Dauguma žmonių turi vieną ar du keloidus; daug keloidų dažniausiai lieka po spuogų ar vėjaraupių (AAD). Dažniausios vietos – ausys ir ausų speneliai, žandikaulio linija, krūtinė, viršutinė nugaros dalis, pečiai; po cezario pjūvio ar bambos vėrimo keloidas gali susidaryti ant pilvo. Ant delnų, padų, lytinių organų ir liežuvio keloidai susidaro retai (AAD).

Keloidai ant krūtinės: raudoni, blizgūs, iškilę randai, išplitę už pirminių žaizdų ribųKeloidas ant ausies spenelio po auskarų vėrimo: lygus, kietas, tamsus gumbasKeloidas ant pilvo pooperacinio rando vietoje: storas, gumbuotas, tamsiai violetinis randas

Kada kreiptis į gydytoją?

Keloidą lengviau sustabdyti, kol jis mažas, todėl nereikia laukti, kol randas „nurims“: NHS nurodo, kad anksti pradėtas gydymas gali sustabdyti keloido augimą. Pasikonsultuokite su dermatologu, jei:

  • randas po operacijos, traumos ar auskarų vėrimo storėja, kietėja ar pradeda augti už žaizdos ribų;
  • randas niežti, skauda ar trukdo judėti;
  • jums ar jūsų artimiems giminaičiams jau buvo keloidų ir planuojate operaciją, auskarų vėrimą, tatuiruotę ar kosmetinę procedūrą. Apie tai gydytojui reikia pasakyti iš anksto, kad būtų galima sumažinti riziką (AAD).

Tipišką keloidą iDerma dermatologas gali įvertinti nuotoliniu būdu pagal nuotraukas ir aprašymą ir patarti, nuo kurio gydymo būdo pradėti. Apžiūra gyvai tą pačią dieną reikalinga, jei randas staiga patino, pasidarė skausmingas ir karštas arba iš jo teka pūliai: tai infekcijos požymiai (NHS). Gyvai reikia ištirti ir darinį, kuris greitai auga, išopėja ar kraujuoja, nes taip gali atrodyti ir kiti odos dariniai.

Diagnostika

Dažniausiai diagnozę gydytojas nustato pagal rando išvaizdą ir pasakojimą, kada ir po ko jis atsirado (DermNet, AAD). Jei vaizdas netipiškas, atliekama odos biopsija: vietiškai nuskausminus paimamas nedidelis audinio gabalėlis ir ištiriamas mikroskopu. Tai reikalinga, kad būtų atmesti kiti dariniai, kurie gali priminti keloidą: dermatofibroma, retai pasitaikanti dermatofibrosarkoma, plokščialąstelinė karcinoma ar lokalizuota (židininė) sklerodermija (DermNet). Keloidą ant ausies spenelio kartais primena ir alerginė reakcija į auskarų metalą (AAD).

Gydymo galimybės

Keloido gydymas ilgas, ir nė vienas metodas nepadeda visiems (AAD). Todėl dermatologai dažnai derina kelis būdus, o prieš gydymą aptaria tikslą: sumažinti niežėjimą ir skausmą, suplokštinti randą, vėl galėti nešioti auskarus ar pagerinti išvaizdą. Lietuvoje keloidus gydo dermatologai ir plastikos chirurgai.

  • Injekcijos į randą. Dažniausiai taikomas būdas: uždegimą slopinantis preparatas suleidžiamas tiesiai į keloidą, paprastai kursu kas kelias savaites. Randas suminkštėja, sumažėja niežėjimas ir skausmas; 50–80 % keloidų sumažėja, tačiau daugelis jų per penkerius metus vėl ima augti, todėl injekcijos derinamos su kitais metodais (AAD). Tamsesnėje odoje injekcijų vietoje gali likti šviesesnių dėmių.
  • Silikoninės plokštelės ir gelis. Naudojami ir naujiems keloidams gydyti, ir po kito gydymo, kad randas neataugtų. Plokštelė nešiojama 12–24 valandas per parą bent 8–12 savaičių, dažnai ilgiau, ir dedama tik ant užgijusios odos, niekada ant atviros žaizdos ar šašo (DermNet, AAD).
  • Spaudžiamieji tvarsčiai ir auskarai. Spaudimas mažina kraujo pritekėjimą į randą ir padeda išvengti pakartotinio augimo, ypač po keloido išpjovimo ant ausies spenelio. Juos reikia nešioti 12–20 valandų per parą kelis mėnesius (AAD).
  • Krioterapija. Keloidas šaldomas skystu azotu; labiausiai tinka mažiems keloidams, o geriausi rezultatai pasiekiami po trijų ar daugiau procedūrų (AAD). Tamsesnėje odoje gali likti neišnykstančių šviesių dėmių, todėl tamsiaodžiams taikoma atsargiai.
  • Lazerinis gydymas. Sumažina keloido aukštį ir paraudimą; paprastai derinamas su injekcijomis ar spaudimo terapija (AAD).
  • Chirurginis išpjovimas. Vien jo beveik niekada nepakanka: po išpjovimo keloidas atauga beveik visiems ir gali išaugti didesnis, nei buvo (AAD, NHS). Todėl operacija visada derinama su injekcijomis (kartais jos pradedamos dar prieš operaciją), spaudimo terapija, silikonu, krioterapija ar spinduline terapija.
  • Paviršinė spindulinė terapija. Taikoma iš karto po išpjovimo, kad keloidas neataugtų. Metodas turi šalutinių poveikių (odos lupimasis, niežėjimas, negrįžtami spalvos pokyčiai), todėl skiriamas tik kruopščiai įvertinus naudą ir riziką (AAD).
  • Perrišimas chirurginiu siūlu. Jei keloidas kabo ant kotelio, aplink jį kas 2–3 savaites užveržiamas naujas siūlas, kuris pamažu įsirėžia į darinį, kol šis nukrenta (AAD).

Rando masažas drėkinamuoju kremu kai kuriems žmonėms sumažina niežėjimą ir padeda minkštinti randą, bet keloido neišgydo (DermNet, NHS). Gydymas paprastai trunka mėnesius, kartais metus ar ilgiau, o po sėkmingo gydymo randą verta toliau stebėti, nes daugelis keloidų per penkerius metus atauga (AAD).

Rando priežiūra po operacijos ar traumos, jei linkstate į keloidus

Tinkama žaizdos priežiūra sumažina keloido riziką ir leidžia jį pastebėti anksti, nors visiškai apsaugoti negali. AAD dermatologai rekomenduoja:

  1. Prieš operaciją pasakykite chirurgui, kad jums ar jūsų giminaičiams buvo keloidų. Chirurgas gali parinkti pjūvio vietą ten, kur oda mažiau įtempta, naudoti mažiau siūlų ir iš karto po operacijos pasiūlyti profilaktinį gydymą (DermNet, AAD).
  2. Žaizdą plaukite vandeniu su muilu arba fiziologiniu tirpalu, jei gydytojas nenurodė kitaip. Nenaudokite žaizdą džiovinančių antiseptinių tirpalų.
  3. Laikykite žaizdą drėgną ir uždengtą hidrogeliniu tvarsčiu ar vazelinu įmirkyta marle; tvarstį keiskite kasdien, kol žaizda užgis. Netrinkite ir nekrapštykite.
  4. Kai žaizda užgis ir nukris šašas, kasdien naudokite silikoninę plokštelę ar gelį maždaug šešis mėnesius. Jei per tą laiką randas nepradėjo storėti, naudojimą paprastai galima baigti.
  5. Saugokite randą nuo saulės bent metus: pridenkite drabužiais arba tepkite plataus spektro kremą nuo saulės, kurio SPF 30 ar didesnis, 15 minučių prieš išeinant į lauką (AAD, NHS). Saulė randą tamsina, o tamsesnė spalva gali likti visam laikui (MedlinePlus).
  6. Visiškai užgijusį randą masažuokite drėkinamuoju kremu kelis kartus per dieną iki 10 minučių (NHS).
  7. Stebėkite randą. Jei jis pradeda storėti ar kilti, nedelsdami kreipkitės į dermatologą: anksti pradėtas gydymas gali sustabdyti keloido augimą (AAD, NHS).

Prevencija

  • Jei linkstate į keloidus, venkite auskarų vėrimo, tatuiruočių ir nebūtinų kosmetinių procedūrų (NHS, AAD). Jei vis dėlto norite tatuiruotės, pradėkite nuo mažo bandomojo piešinio ir stebėkite, ar oda nestorėja.
  • Po auskarų vėrimo pastebėję, kad ausies spenelis storėja, iš karto išimkite auskarą ir pradėkite nešioti spaudžiamąjį auskarą bent 12, geriau 20 valandų per parą 4–6 mėnesius; pakartotinai verti ausų nerekomenduojama (AAD).
  • Spuogus gydykite laiku, kad nesusidarytų uždegimo židinių ir randų (NHS).
  • Jei skutant barzdą oda nuolat dirginama, su dermatologu aptarkite švelnesnį skutimosi būdą (AAD).
  • Naujas žaizdas prižiūrėkite, kaip aprašyta aukščiau, ir kreipkitės į gydytoją, kai tik randas pradeda augti.

Ką daryti toliau?

Keloidas sveikatai nepavojingas, bet pats neišnyksta, o kiekviena nauja trauma gali sukelti dar vieną. Jei randas auga, niežti ar trukdo, nufotografuokite jį ryškioje šviesoje iš arti ir iš toliau. Užsisakius nuotolinę konsultaciją, iDerma dermatologas darbo dienomis per 24 valandas įvertins, ar tai keloidas, ar hipertrofinis randas, ir patars, nuo kurio metodo pradėti ir ar reikalinga procedūra gyvai.

Nuotraukų šaltinis: Htirgan (krūtinės, ausies spenelio ir pilvo nuotraukos), CC BY-SA 3.0, iš „Wikimedia Commons“; kitos nuotraukos – iDerma archyvas.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kas yra keloidas ir kuo jis skiriasi nuo įprasto rando?
Keloidas – tai kietas, lygus, virš odos iškilęs randas, kuris susidaro, kai gyjant žaizdai organizmas pagamina per daug kolageno. Skirtingai nuo įprasto rando, keloidas išplinta už pirminės žaizdos ribų, gali augti mėnesius ar metus ir pats nenyksta (NHS, AAD). Hipertrofinis randas taip pat iškilęs ir kietas, bet lieka žaizdos ribose ir laikui bėgant dažniausiai suplokštėja.
Dėl ko susidaro keloidai?
Keloidas gali susidaryti po bet kokio odos pažeidimo: įpjovimo, operacijos, nudegimo, auskarų vėrimo, tatuiruotės, spuogų, vėjaraupių, vabzdžių įkandimo ar injekcijos (AAD). Jis dažnesnis žaizdose, kurios gyja atviros, ir įtemptos odos vietose – ant pečių, krūtinės, ausų spenelių (DermNet). Riziką didina paveldimumas, tamsesnė oda, 10–30 metų amžius, nėštumas ir anksčiau buvęs keloidas.
Kokie keloidų simptomai?
Keloidas pasirodo praėjus 3–12 mėnesių ar daugiau po odos pažeidimo, pirmiausia kaip storėjanti oda rando vietoje (AAD). Jis kietas, lygus, dažnai blizgus, rausvas, raudonas, violetinis, rudas ar tamsesnis už aplinkinę odą ir didesnis už pirminę žaizdą. Kol auga, gali niežėti, deginti, tempti ar skaudėti; šalia sąnario gali trukdyti judėti. Dažniausios vietos – ausys, žandikaulio linija, krūtinė, viršutinė nugaros dalis ir pečiai.
Ar keloidai yra pavojingi?
Keloidas sveikatai nepavojingas ir į vėžį niekada nevirsta (DermNet, AAD). Tačiau jis gali niežėti, skaudėti, riboti judesius šalia sąnario ir varginti dėl išvaizdos. Retais atvejais į keloidą gali būti panašus kitas darinys, todėl greitai augantį, išopėjusį ar kraujuojantį darinį reikia parodyti dermatologui gyvai.
Kaip gydomi keloidai?
Dažniausiai taikomos uždegimą slopinančio preparato injekcijos į randą, silikoninės plokštelės ar gelis, spaudžiamieji tvarsčiai ar auskarai, krioterapija ir lazerinis gydymas. Chirurginis išpjovimas atliekamas tik kartu su kitu metodu – injekcijomis, spaudimo terapija, silikonu ar paviršine spinduline terapija, nes vien po išpjovimo keloidas atauga beveik visiems (AAD, NHS). Metodų derinį dermatologas parenka pagal keloido dydį, vietą ir jūsų tikslą.
Ar galima išvengti keloidų susidarymo?
Visiškai apsisaugoti negalima, bet riziką galima sumažinti. Jei linkstate į keloidus, venkite auskarų vėrimo, tatuiruočių ir nebūtinų kosmetinių procedūrų, o spuogus gydykite laiku (NHS). Prieš operaciją pasakykite chirurgui apie polinkį į keloidus. Naują žaizdą laikykite švarią, drėgną ir uždengtą, o jai užgijus šešis mėnesius naudokite silikoninę plokštelę ar gelį, bent metus saugokite randą nuo saulės, o pastebėję, kad randas storėja, iš karto kreipkitės į dermatologą (AAD).
Kam keloidai susidaro dažniausiai?
Maždaug trečdalis keloidus turinčių žmonių turi artimą kraujo giminaitį, kuriam jie taip pat susidaro (AAD). Rizika didesnė tamsesnės odos žmonėms, 10–30 metų asmenims, nėščiosioms ir tiems, kuriems keloidas jau buvo (NHS). Vis dėlto keloidas gali susidaryti bet kam ir bet kuriame amžiuje, todėl apie keloidus šeimoje verta pasakyti gydytojui prieš bet kokią odos procedūrą.
Ar keloidas gali sugrįžti po gydymo?
Taip. Po injekcijų sumažėja 50–80 % keloidų, bet daugelis jų per penkerius metus vėl ima augti, o vien po chirurginio išpjovimo keloidas atauga beveik visiems (AAD). Todėl dermatologai derina kelis metodus, po operacijos iš karto taiko spaudimo, silikono ar kitą papildomą gydymą, o randą stebi dar kelerius metus.
Ar keloidas gali išnykti pats?
Keloidas pats paprastai neišnyksta: ilgainiui jis nustoja augti, bet nesuplokštėja ir nepranyksta be gydymo (AAD, NHS). Savaime suplokštėti gali hipertrofinis randas, kuris lieka žaizdos ribose ir ilgainiui dažniausiai tampa plokštesnis ir šviesesnis. Jei nežinote, kuris randas jūsų, parodykite jį dermatologui.
Ką daryti, jei po auskarų vėrimo ausies spenelis pradėjo storėti?
Iš karto išimkite auskarą ir pradėkite nešioti spaudžiamąjį auskarą bent 12, geriau 20 valandų per parą 4–6 mėnesius: pradėjus spausti nuo pirmųjų storėjimo požymių, keloido galima išvengti (AAD). Kartu kreipkitės į dermatologą, kuris prireikus paskirs injekcijas į randą. Pakartotinai verti ausų nerekomenduojama.
Ar keloidą galima įvertinti nuotoliniu būdu?
Taip. Tipišką keloidą dermatologas atpažįsta pagal aiškias, gerai apšviestas nuotraukas ir jūsų pasakojimą, kada ir po ko randas atsirado, ir gali patarti, nuo kurio gydymo būdo pradėti. Injekcijoms, krioterapijai, lazeriui ar operacijai reikia vizito gyvai. Gyvai tą pačią dieną reikia kreiptis ir tada, jei randas patino, pasidarė karštas, skausmingas ar iš jo teka pūliai (NHS).
Vis dar abejojate?

Dermatologas parengs planą, pritaikytą jūsų odai.

Ne eilinis kremas iš vaistinės — sertifikuoto specialisto diagnozė ir asmeninis gydymo planas per 24 valandas.

Pradėti konsultaciją
Asmeninis gydymo planas
24 val.
Diagnozė
Gydymo planas
Receptai
iDerma
Sertifikuota dermatologė

Straipsnį parengė

Anna Tunkeviča

Medicininį turinį peržiūrėjo

Živilė Bolevičienė(Dermatologas)

Kiti mūsų straipsniai

Abu delnai su besilupančios odos sindromu – oda lupasi dideliais lakštais, atidengdama paraudusią odą.

Besilupančios odos sindromas: simptomai, priežastys ir gydymas

Besilupančios odos sindromas – reta paveldima liga, kai oda nuolat lupasi sluoksniais. Formos, priežastys, kuo skiriasi nuo egzemos bei grybelio ir kas padeda.
Mažas kupolo formos rusvas dermatofibromos darinys ant odos – nepiktybinis ir kietas mazgelis.

Dermatofibroma: simptomai, gydymas ir priežiūra

Kietas, nepranykstantis odos mazgelis? Dermatologas aiškina, kas yra dermatofibroma, kaip ją atpažinti, kada šalinti ir kaip atskirti nuo melanomos.
Atopinio dermatito pažeista paraudusi, šerpetojanti oda ant dilbio ir riešo

Atopinis dermatitas

Atopinis dermatitas sukelia intensyvų niežulį ir paūmėjimus. Sužinokite, kas provokuoja simptomus, kaip prižiūrėti odą ir kada kreiptis į dermatologą.

Atopinis dermatitas kūdikiui ir mažam vaikui: požymiai, priežiūra ir gydymas

Kaip atpažinti atopinį dermatitą kūdikiui ir mažam vaikui, kas sukelia paūmėjimus, kaip drėkinti odą, kada reikia gydytojo ir ar liga su amžiumi praeis.