Dermatofibroma (dar vadinama fibrozine histiocitoma) – dažnas gerybinis odos darinys: kietas, lygus, paprastai rusvas mazgelis, kuris susiformuoja dermoje – gilesniajame odos sluoksnyje. Jį sudaro besidauginančios jungiamojo audinio ląstelės (fibroblastai), kartais ir histiocitai („DermNet“). Dažniausiai ji išauga ant blauzdų, tačiau gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Dermatofibroma pasitaiko įvairios odos spalvos žmonėms, moterims dažniau nei vyrams, paprastai jauno ir vidutinio amžiaus suaugusiesiems („DermNet“, Britų dermatologų asociacija). Ji nevirsta vėžiu, bet gali būti panaši į pavojingus darinius, todėl naują mazgelį turėtų įvertinti gydytojas.
Kodėl atsiranda dermatofibroma?
Tiksli priežastis nežinoma. Neaišku net tai, ar dermatofibroma yra odos reakcija, ar tikras navikas („DermNet“). MSD vadovas priežastį laiko veikiausiai genetine, nors duomenų, kad ji būtų paveldima, nėra (Britų dermatologų asociacija). Kartais mazgelis išauga po nedidelės odos traumos: vabzdžio įkandimo, injekcijos, rožės spyglio įdūrimo, skutimosi pjūvio, tačiau toks ryšys pastebimas ne visada („DermNet“, Britų dermatologų asociacija).
Dauguma turinčiųjų dermatofibromą turi tik vieną. Jei per kelis mėnesius jų atsiranda daug, tai gali rodyti nusilpusį imunitetą: ŽIV infekciją, imunitetą slopinantį gydymą, autoimunines ligas, pavyzdžiui, raudonąją vilkligę, retais atvejais – onkologines ligas („DermNet“, Britų dermatologų asociacija).


Kaip atrodo dermatofibroma?
Dermatofibroma primena mažą guminę sagą, esančią tiesiai po odos paviršiumi (Britų dermatologų asociacija):
- Dydis: dažniausiai 7–10 mm, retai daugiau nei 1,5 cm („DermNet“).
- Konsistencija ir paviršius: kieta, lygaus paviršiaus. Darinys suaugęs su odos paviršiumi, bet paslankus virš poodžio („DermNet“).
- Spalva: šviesesnėje odoje – nuo rausvos iki šviesiai rudos, tamsesnėje – nuo tamsiai rudos iki juodos, centras kartais šviesesnis („DermNet“). Pasitaiko ir violetinių ar pilkšvų darinių (Britų dermatologų asociacija).
- Vieta: dažniausiai blauzdos, moterims – ir žastai (Britų dermatologų asociacija).
- Pojūčiai: paprastai jokių. Kai kuriems darinį niežti ar skauda paspaudus arba užgavus, o skutantis blauzdas jis kraujuoja („DermNet“, Britų dermatologų asociacija).
Būdingiausias požymis – įdubos ženklas (angl. dimple sign, dar vadinamas Fitzpatricko ženklu): lengvai suspaudus odą iš abiejų darinio pusių, jo centras įdumba, o ne iškyla („DermNet“, MSD vadovas). „DermNet“ aprašo ir retesnes formas: milžiniškąją, eruptyvinę, kai per trumpą laiką atsiranda keli dariniai, ir daugybinę.
Ar dermatofibroma pavojinga?
Ne: dermatofibroma nevirsta vėžiu ir jo nesukelia („DermNet“, Britų dermatologų asociacija). Vis dėlto ji gali būti panaši į pavojingus darinius. „DermNet“ nurodo, kad ji kartais painiojama su dermatofibrosarkoma (lot. dermatofibrosarcoma protuberans – retas, lėtai augantis odos navikas, linkęs atsinaujinti po pašalinimo) ir su desmoplastine melanoma. Dermatofibrosarkomą nuo dermatofibromos skiria augimas: „DermNet“ aprašo, kad ji mėnesiais ar metais lėtai plinta, sudarydama plokštelę ar mazgą, dažniausiai ant liemens, o MSD vadovas pabrėžia, kad ilgainiui ji gerokai išauga ir įsiskverbia giliau. Todėl kiekvienas augantis ar besikeičiantis mazgelis turi būti ištirtas.
Su kuo galima supainioti dermatofibromą?
| Darinys | Kuo skiriasi |
|---|---|
| Dermatofibroma | Kietas rusvas mazgelis iki 1,5 cm, metų metus nesikeičia, suspaudus įdumba. |
| Melanoma (mazginė forma) | Kietas kupolo formos gumbas, kuris pastebimai didėja per kelias savaites ar mėnesius, dažnai didesnis nei 6 mm, juodos, raudonos ar odos spalvos („DermNet“). Svarbiausias skirtumas yra augimas. |
| Dermatofibrosarkoma | Reta: mažiau nei 1 atvejis 100 000 žmonių per metus. Neskausminga sustorėjusi odos plokštelė ar su oda suaugęs mazgas, lėtai didėjantis mėnesiais ir metais, pusė atvejų – ant liemens („DermNet“). |
| Bazinių ląstelių karcinoma | Blizgus, perlamutrinis mazgelis su išsiplėtusiomis kraujagyslėmis, lėtai augantis, dažniausiai veide, gali išopėti („DermNet“). |
| Keloidas ar hipertrofinis randas | Kietas, lygus randinis darinys sužeidimo vietoje; keloidas išauga už buvusios žaizdos ribų („DermNet“). |
| Intraderminis apgamas | Kupolo formos ar ant kotelio kabantis darinys, lygaus arba karpą primenančio paviršiaus, dažnai veide („DermNet“). |
| Epidermoidinė cista | Apvalus 1–3 cm gumbas po oda su centrine skylute, iš kurios galima išspausti nemalonaus kvapo turinį, dažniausiai ant liemens ir veido („DermNet“). |
Diagnostika
Dažniausiai dermatologas atpažįsta dermatofibromą ją apžiūrėjęs („DermNet“, Britų dermatologų asociacija). Dermatoskopija – darinio apžiūra didinamuoju prietaisu su apšvietimu – padeda patvirtinti diagnozę: tipiškiausias vaizdas yra balsva, randą primenanti centrinė dalis, apsupta blyškaus pigmento tinklelio. Tamsesnėje odoje vaizdas gali būti kitoks („DermNet“).
Jei yra netipinių požymių (darinys neseniai padidėjo, išopėjo, dermatoskopu matoma asimetriška struktūra ar kelios spalvos), jis pašalinamas arba atliekama odos biopsija ir mėginys tiriamas mikroskopu („DermNet“). MSD vadovas priduria, kad biopsijos kartais prireikia norint atmesti melanocitinius darinius, įskaitant melanomą. Histologiškai dermatofibroma turi daug variantų, todėl abejotinais atvejais naudojami papildomi imunohistocheminiai dažymai („DermNet“).


Priežiūra ir stebėjimas
Patvirtinta dermatofibroma gydymo nereikalauja, ją pakanka stebėti. Ji dažniausiai išlieka visam laikui, tačiau kartais išnyksta ir be gydymo (Britų dermatologų asociacija). Sparčiai ji nedidėja: jei mazgelis per kelias savaites ar mėnesius pastebimai išaugo, tai dermatofibromai nebūdinga ir yra priežastis tirtis („DermNet“). Kadangi darinys iškilęs, jis lengvai pažeidžiamas, pavyzdžiui, skutimosi peiliuku („DermNet“), todėl skutantis blauzdas verta jį apeiti. Naudinga kartą per kelis mėnesius darinį nufotografuoti prie liniuotės: taip lengviau pastebėti, ar jis keičiasi, o nuotraukos praverčia ir nuotolinės konsultacijos metu.
Gydymas
Kadangi dermatofibroma gerybinė ir retai sukelia simptomus, dažniausiai užtenka tikslios diagnozės ir paaiškinimo, kad darinys nepavojingas („DermNet“). Šalinti verta trimis atvejais (Britų dermatologų asociacija): kai abejojama diagnoze, kai darinys sukelia nuolatinį niežėjimą ar skausmą ir kai jo išvaizda netenkina. Sprendžiant verta žinoti, kad randas po pašalinimo gali būti ne mažiau pastebimas nei pats darinys, o niežėjimas ar skausmas gali ilgainiui praeiti patys (Britų dermatologų asociacija).
Galimi šalinimo metodai:
- Chirurginis išpjovimas taikant vietinę nejautrą pašalina visą darinį ir leidžia jį ištirti histologiškai. Randas lieka visada (Britų dermatologų asociacija), o atkryčiai galimi, nes darinys dažnai tęsiasi už matomų ribų („DermNet“).
- Krioterapija (užšaldymas skystu azotu) gali palengvinti simptomus (MSD vadovas), tačiau palieka randą, o darinys gali atsinaujinti (Britų dermatologų asociacija). „DermNet“ nurodo, kad krioterapija, kaip ir paviršinis nuskutimas, retai būna visiškai sėkminga.
- Lazeriai: anglies dioksido lazeris darinį suplokština, o kraujagysles veikiantis impulsinis dažų lazeris mažina jo kraujotaką. Rezultatai geri, bet galimas randas (Britų dermatologų asociacija).
- Priešuždegiminio preparato injekcijos į darinį gali jį kiek suplokštinti (Britų dermatologų asociacija).
Namuose dermatofibromos šalinti nebandykite: darinys glūdi giliai dermoje, todėl liktų randas, o neištirtas mazgelis gali pasirodyti esąs visai kitas darinys.
Kada kreiptis į dermatologą?
Britų dermatologų asociacija pataria parodyti gydytojui kiekvieną naują odos gumbą, ypač pigmentuotą. Neatidėliokite, jei mazgelis:
- auga per kelias savaites ar mėnesius;
- keičia spalvą, tampa kelių spalvų ar nelygių kraštų;
- išopėja, kraujuoja ar jį nuolat skauda;
- yra didesnis nei 1,5 cm;
- yra ne vienas – per trumpą laiką atsirado keli nauji.
Pirmas žingsnis gali būti nuotolinis: kreipkitės į iDerma dermatologą internetu, ir pagal nuotraukas bei aprašymą gydytojas pasakys, ar mazgelis panašus į dermatofibromą ir ar jį reikia tirti klinikoje. Dermatofibroma kartais gali priminti piktybinį odos darinį, ypač melanomą ar dermatofibrosarkomą, todėl klinikoje specialistas apžiūrės darinį dermatoskopu ir, esant abejonių, atliks biopsiją galutinei diagnozei nustatyti. Jei turite daugiau neaiškių darinių, verta užsiregistruoti apgamų ir odos darinių patikrai.
Nuotraukos šaltinis: Jmarchn, CC BY-SA 3.0, via Wikimedia Commons.






