Odos LigosDermatofibroma: simptomai, gydymas ir priežiūra

Dermatofibroma: simptomai, gydymas ir priežiūra

Mažas kupolo formos rusvas dermatofibromos darinys ant odos – nepiktybinis ir kietas mazgelis.

Dermatofibroma (dar vadinama fibrozine histiocitoma) – dažnas gerybinis odos darinys: kietas, lygus, paprastai rusvas mazgelis, kuris susiformuoja dermoje – gilesniajame odos sluoksnyje. Jį sudaro besidauginančios jungiamojo audinio ląstelės (fibroblastai), kartais ir histiocitai („DermNet“). Dažniausiai ji išauga ant blauzdų, tačiau gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Dermatofibroma pasitaiko įvairios odos spalvos žmonėms, moterims dažniau nei vyrams, paprastai jauno ir vidutinio amžiaus suaugusiesiems („DermNet“, Britų dermatologų asociacija). Ji nevirsta vėžiu, bet gali būti panaši į pavojingus darinius, todėl naują mazgelį turėtų įvertinti gydytojas.

Kodėl atsiranda dermatofibroma?

Tiksli priežastis nežinoma. Neaišku net tai, ar dermatofibroma yra odos reakcija, ar tikras navikas („DermNet“). MSD vadovas priežastį laiko veikiausiai genetine, nors duomenų, kad ji būtų paveldima, nėra (Britų dermatologų asociacija). Kartais mazgelis išauga po nedidelės odos traumos: vabzdžio įkandimo, injekcijos, rožės spyglio įdūrimo, skutimosi pjūvio, tačiau toks ryšys pastebimas ne visada („DermNet“, Britų dermatologų asociacija).

Dauguma turinčiųjų dermatofibromą turi tik vieną. Jei per kelis mėnesius jų atsiranda daug, tai gali rodyti nusilpusį imunitetą: ŽIV infekciją, imunitetą slopinantį gydymą, autoimunines ligas, pavyzdžiui, raudonąją vilkligę, retais atvejais – onkologines ligas („DermNet“, Britų dermatologų asociacija).

Dermatofibroma: kietas, rusvas mazgelis su tamsesniu centru plaukuotoje odojeĮdubimo (suspaudimo) požymio iliustracija: suspaudus odą iš abiejų pusių, oda virš dermatofibromos įsitraukia į vidų

Kaip atrodo dermatofibroma?

Dermatofibroma primena mažą guminę sagą, esančią tiesiai po odos paviršiumi (Britų dermatologų asociacija):

  • Dydis: dažniausiai 7–10 mm, retai daugiau nei 1,5 cm („DermNet“).
  • Konsistencija ir paviršius: kieta, lygaus paviršiaus. Darinys suaugęs su odos paviršiumi, bet paslankus virš poodžio („DermNet“).
  • Spalva: šviesesnėje odoje – nuo rausvos iki šviesiai rudos, tamsesnėje – nuo tamsiai rudos iki juodos, centras kartais šviesesnis („DermNet“). Pasitaiko ir violetinių ar pilkšvų darinių (Britų dermatologų asociacija).
  • Vieta: dažniausiai blauzdos, moterims – ir žastai (Britų dermatologų asociacija).
  • Pojūčiai: paprastai jokių. Kai kuriems darinį niežti ar skauda paspaudus arba užgavus, o skutantis blauzdas jis kraujuoja („DermNet“, Britų dermatologų asociacija).

Būdingiausias požymis – įdubos ženklas (angl. dimple sign, dar vadinamas Fitzpatricko ženklu): lengvai suspaudus odą iš abiejų darinio pusių, jo centras įdumba, o ne iškyla („DermNet“, MSD vadovas). „DermNet“ aprašo ir retesnes formas: milžiniškąją, eruptyvinę, kai per trumpą laiką atsiranda keli dariniai, ir daugybinę.

Ar dermatofibroma pavojinga?

Ne: dermatofibroma nevirsta vėžiu ir jo nesukelia („DermNet“, Britų dermatologų asociacija). Vis dėlto ji gali būti panaši į pavojingus darinius. „DermNet“ nurodo, kad ji kartais painiojama su dermatofibrosarkoma (lot. dermatofibrosarcoma protuberans – retas, lėtai augantis odos navikas, linkęs atsinaujinti po pašalinimo) ir su desmoplastine melanoma. Dermatofibrosarkomą nuo dermatofibromos skiria augimas: „DermNet“ aprašo, kad ji mėnesiais ar metais lėtai plinta, sudarydama plokštelę ar mazgą, dažniausiai ant liemens, o MSD vadovas pabrėžia, kad ilgainiui ji gerokai išauga ir įsiskverbia giliau. Todėl kiekvienas augantis ar besikeičiantis mazgelis turi būti ištirtas.

Su kuo galima supainioti dermatofibromą?

DarinysKuo skiriasi
DermatofibromaKietas rusvas mazgelis iki 1,5 cm, metų metus nesikeičia, suspaudus įdumba.
Melanoma (mazginė forma)Kietas kupolo formos gumbas, kuris pastebimai didėja per kelias savaites ar mėnesius, dažnai didesnis nei 6 mm, juodos, raudonos ar odos spalvos („DermNet“). Svarbiausias skirtumas yra augimas.
DermatofibrosarkomaReta: mažiau nei 1 atvejis 100 000 žmonių per metus. Neskausminga sustorėjusi odos plokštelė ar su oda suaugęs mazgas, lėtai didėjantis mėnesiais ir metais, pusė atvejų – ant liemens („DermNet“).
Bazinių ląstelių karcinomaBlizgus, perlamutrinis mazgelis su išsiplėtusiomis kraujagyslėmis, lėtai augantis, dažniausiai veide, gali išopėti („DermNet“).
Keloidas ar hipertrofinis randasKietas, lygus randinis darinys sužeidimo vietoje; keloidas išauga už buvusios žaizdos ribų („DermNet“).
Intraderminis apgamasKupolo formos ar ant kotelio kabantis darinys, lygaus arba karpą primenančio paviršiaus, dažnai veide („DermNet“).
Epidermoidinė cistaApvalus 1–3 cm gumbas po oda su centrine skylute, iš kurios galima išspausti nemalonaus kvapo turinį, dažniausiai ant liemens ir veido („DermNet“).

Diagnostika

Dažniausiai dermatologas atpažįsta dermatofibromą ją apžiūrėjęs („DermNet“, Britų dermatologų asociacija). Dermatoskopija – darinio apžiūra didinamuoju prietaisu su apšvietimu – padeda patvirtinti diagnozę: tipiškiausias vaizdas yra balsva, randą primenanti centrinė dalis, apsupta blyškaus pigmento tinklelio. Tamsesnėje odoje vaizdas gali būti kitoks („DermNet“).

Jei yra netipinių požymių (darinys neseniai padidėjo, išopėjo, dermatoskopu matoma asimetriška struktūra ar kelios spalvos), jis pašalinamas arba atliekama odos biopsija ir mėginys tiriamas mikroskopu („DermNet“). MSD vadovas priduria, kad biopsijos kartais prireikia norint atmesti melanocitinius darinius, įskaitant melanomą. Histologiškai dermatofibroma turi daug variantų, todėl abejotinais atvejais naudojami papildomi imunohistocheminiai dažymai („DermNet“).

Dermatofibromos dermatoskopinis vaizdas: balsva centrinė dalis, apsupta rusvo pigmento tinklelioDermatofibroma po mikroskopu: tankus jungiamojo audinio židinys dermoje po epidermiu

Priežiūra ir stebėjimas

Patvirtinta dermatofibroma gydymo nereikalauja, ją pakanka stebėti. Ji dažniausiai išlieka visam laikui, tačiau kartais išnyksta ir be gydymo (Britų dermatologų asociacija). Sparčiai ji nedidėja: jei mazgelis per kelias savaites ar mėnesius pastebimai išaugo, tai dermatofibromai nebūdinga ir yra priežastis tirtis („DermNet“). Kadangi darinys iškilęs, jis lengvai pažeidžiamas, pavyzdžiui, skutimosi peiliuku („DermNet“), todėl skutantis blauzdas verta jį apeiti. Naudinga kartą per kelis mėnesius darinį nufotografuoti prie liniuotės: taip lengviau pastebėti, ar jis keičiasi, o nuotraukos praverčia ir nuotolinės konsultacijos metu.

Gydymas

Kadangi dermatofibroma gerybinė ir retai sukelia simptomus, dažniausiai užtenka tikslios diagnozės ir paaiškinimo, kad darinys nepavojingas („DermNet“). Šalinti verta trimis atvejais (Britų dermatologų asociacija): kai abejojama diagnoze, kai darinys sukelia nuolatinį niežėjimą ar skausmą ir kai jo išvaizda netenkina. Sprendžiant verta žinoti, kad randas po pašalinimo gali būti ne mažiau pastebimas nei pats darinys, o niežėjimas ar skausmas gali ilgainiui praeiti patys (Britų dermatologų asociacija).

Galimi šalinimo metodai:

  • Chirurginis išpjovimas taikant vietinę nejautrą pašalina visą darinį ir leidžia jį ištirti histologiškai. Randas lieka visada (Britų dermatologų asociacija), o atkryčiai galimi, nes darinys dažnai tęsiasi už matomų ribų („DermNet“).
  • Krioterapija (užšaldymas skystu azotu) gali palengvinti simptomus (MSD vadovas), tačiau palieka randą, o darinys gali atsinaujinti (Britų dermatologų asociacija). „DermNet“ nurodo, kad krioterapija, kaip ir paviršinis nuskutimas, retai būna visiškai sėkminga.
  • Lazeriai: anglies dioksido lazeris darinį suplokština, o kraujagysles veikiantis impulsinis dažų lazeris mažina jo kraujotaką. Rezultatai geri, bet galimas randas (Britų dermatologų asociacija).
  • Priešuždegiminio preparato injekcijos į darinį gali jį kiek suplokštinti (Britų dermatologų asociacija).

Namuose dermatofibromos šalinti nebandykite: darinys glūdi giliai dermoje, todėl liktų randas, o neištirtas mazgelis gali pasirodyti esąs visai kitas darinys.

Kada kreiptis į dermatologą?

Britų dermatologų asociacija pataria parodyti gydytojui kiekvieną naują odos gumbą, ypač pigmentuotą. Neatidėliokite, jei mazgelis:

  • auga per kelias savaites ar mėnesius;
  • keičia spalvą, tampa kelių spalvų ar nelygių kraštų;
  • išopėja, kraujuoja ar jį nuolat skauda;
  • yra didesnis nei 1,5 cm;
  • yra ne vienas – per trumpą laiką atsirado keli nauji.

Pirmas žingsnis gali būti nuotolinis: kreipkitės į iDerma dermatologą internetu, ir pagal nuotraukas bei aprašymą gydytojas pasakys, ar mazgelis panašus į dermatofibromą ir ar jį reikia tirti klinikoje. Dermatofibroma kartais gali priminti piktybinį odos darinį, ypač melanomą ar dermatofibrosarkomą, todėl klinikoje specialistas apžiūrės darinį dermatoskopu ir, esant abejonių, atliks biopsiją galutinei diagnozei nustatyti. Jei turite daugiau neaiškių darinių, verta užsiregistruoti apgamų ir odos darinių patikrai.

Nuotraukos šaltinis: Jmarchn, CC BY-SA 3.0, via Wikimedia Commons.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kas yra dermatofibroma?
Dažnas gerybinis odos darinys – kietas rusvas mazgelis, kuris susidaro gilesniajame odos sluoksnyje dauginantis jungiamojo audinio ląstelėms („DermNet“). Dažniausiai išauga ant blauzdų jauniems ir vidutinio amžiaus suaugusiesiems, dažniau moterims. Dermatofibroma nevirsta vėžiu, tačiau gali būti panaši į melanomą, todėl naują ar besikeičiantį darinį verta parodyti dermatologui (Britų dermatologų asociacija).
Kaip atrodo dermatofibroma ir kokie jos simptomai?
Kietas, lygus, dažniausiai 7–10 mm mazgelis, primenantis po oda esančią guminę sagą. Šviesesnėje odoje – rausvas ar šviesiai rudas, tamsesnėje – nuo tamsiai rudo iki juodo, centras kartais šviesesnis („DermNet“). Paprastai nejuntamas, bet gali niežėti ar skaudėti paspaudus, o skutantis – kraujuoti (Britų dermatologų asociacija).
Kaip atpažinti dermatofibromą?
Būdingas įdubos ženklas: suspaudus odą abipus darinio, jo centras įdumba, o ne iškyla („DermNet“, MSD vadovas). Vis dėlto vien šio ženklo nepakanka – diagnozę patvirtina dermatologas, apžiūrėjęs darinį dermatoskopu, kuriuo matoma būdinga balsva centrinė dalis ir pigmento tinklelis aplink ją („DermNet“).
Kaip nustatoma dermatofibromos diagnozė?
Dažniausiai kliniškai – apžiūros ir dermatoskopijos metu („DermNet“). Jei darinys neseniai padidėjo, išopėjo ar dermatoskopu atrodo netipiškai, jis pašalinamas arba atliekama biopsija ir mėginys tiriamas mikroskopu. Kartais prireikia papildomų imunohistocheminių dažymų („DermNet“).
Ar dermatofibroma yra pavojinga?
Ne, ji nevirsta vėžiu („DermNet“, Britų dermatologų asociacija). Pavojus kitoks: dermatofibromą galima supainioti su dermatofibrosarkoma ar desmoplastine melanoma („DermNet“). Augantį, išopėjusį ar spalvą keičiantį mazgelį turi ištirti gydytojas.
Ar dermatofibroma gali atsirasti dėl traumos ar ligos?
Kartais ji išauga po nedidelės traumos – vabzdžio įkandimo, injekcijos, rožės spyglio įdūrimo ar skutimosi pjūvio („DermNet“, Britų dermatologų asociacija). Daug dermatofibromų per trumpą laiką gali atsirasti nusilpus imunitetui: sergant ŽIV infekcija, autoimuninėmis ligomis, gydantis imunitetą slopinančiais preparatais, retai – sergant vėžiu („DermNet“, Britų dermatologų asociacija).
Kaip šalinama dermatofibroma?
Jei reikia, darinys išpjaunamas chirurgiškai taikant vietinę nejautrą: taip jis pašalinamas visas ir ištiriamas, bet randas lieka visada. Krioterapija, lazeriai ar priešuždegiminio preparato injekcijos gali darinį sumažinti ar palengvinti simptomus, tačiau retai pašalina visiškai ir taip pat gali palikti randą (Britų dermatologų asociacija, „DermNet“). Atkryčiai po bet kurio metodo galimi.
Kada kreiptis į gydytoją?
Kai mazgelis auga, keičia spalvą ar formą, išopėja, kraujuoja, jį nuolat skauda arba per trumpą laiką atsiranda keli nauji („DermNet“). Britų dermatologų asociacija pataria parodyti gydytojui kiekvieną naują, ypač pigmentuotą, odos gumbą. Dermatologas apžiūrės jį dermatoskopu, o abejodamas atliks biopsiją.
Ar dermatofibroma praeina savaime?
Kartais taip – Britų dermatologų asociacija nurodo, kad darinys gali išnykti be gydymo, tačiau dažniau išlieka neribotą laiką. Jei diagnozė patvirtinta ir darinys nesikeičia, jį galima tiesiog stebėti.
Kuo dermatofibroma skiriasi nuo melanomos?
Dermatofibroma metų metus išlieka tokio paties dydžio, yra kieta ir suspaudus įdumba. Mazginė melanoma per kelias savaites ar mėnesius pastebimai didėja, dažnai būna didesnė nei 6 mm, kupolo formos, juoda, raudona ar odos spalvos („DermNet“). Plika akimi jų patikimai neatskirsite, todėl augantį mazgelį turi apžiūrėti dermatologas.
Ar liks randas pašalinus dermatofibromą?
Po chirurginio išpjovimo randas lieka visada ir gali būti ne mažiau pastebimas nei pats darinys, o krioterapija ir lazeriai taip pat gali palikti randą (Britų dermatologų asociacija). Todėl vien dėl estetikos šalinti verta tik gerai pasvėrus privalumus ir trūkumus.
Vis dar abejojate?

Dermatologas parengs planą, pritaikytą jūsų odai.

Ne eilinis kremas iš vaistinės — sertifikuoto specialisto diagnozė ir asmeninis gydymo planas per 24 valandas.

Pradėti konsultaciją
Asmeninis gydymo planas
24 val.
Diagnozė
Gydymo planas
Receptai
iDerma
Sertifikuota dermatologė

Straipsnį parengė

Anna Tunkeviča

Medicininį turinį peržiūrėjo

Andra Šukienė(Dermatologas)

Kiti mūsų straipsniai

Užgijęs linijinis randas ant plaštakos viršaus su rausvu kraštu ir aplinkine šviesesne oda po traumos

Keloidas (keloidinis randas): priežastys, požymiai ir gydymas

Keloidas – randas, kuris auga už žaizdos ribų ir nenyksta. Kuo jis skiriasi nuo hipertrofinio rando, kaip jis gydomas ir kaip prižiūrėti randą po operacijos.
Atopinio dermatito pažeista paraudusi, šerpetojanti oda ant dilbio ir riešo

Atopinis dermatitas

Atopinis dermatitas sukelia intensyvų niežulį ir paūmėjimus. Sužinokite, kas provokuoja simptomus, kaip prižiūrėti odą ir kada kreiptis į dermatologą.

Atopinis dermatitas kūdikiui ir mažam vaikui: požymiai, priežiūra ir gydymas

Kaip atpažinti atopinį dermatitą kūdikiui ir mažam vaikui, kas sukelia paūmėjimus, kaip drėkinti odą, kada reikia gydytojo ir ar liga su amžiumi praeis.
Uždegiminė aknė su parraudusiomis spuogeliais ant moters veido, kaklo ir krūtinės odos.

Aknė (spuogai): priežastys, simptomai ir gydymas

Aknė – lėtinė uždegiminė odos liga, kuria serga ne tik paaugliai. Kodėl atsiranda spuogai, kokios būna aknės formos ir kada kreiptis į dermatologą.