Odos LigosStazinis dermatitas (veninė egzema): kojų odos paraudimas, simptomai ir gydymas

Stazinis dermatitas (veninė egzema): kojų odos paraudimas, simptomai ir gydymas

Pirštinėtomis rankomis apžiūrima blauzda su staziniam dermatitui būdinga rusva pigmentacija ir uždegimu

Stazinis dermatitas (dar vadinamas venine egzema, varikozine egzema arba gravitaciniu dermatitu) – tai lėtinis blauzdų odos uždegimas, kurį sukelia sutrikusi veninė kraujotaka kojose. Kai venų vožtuvai nebesulaiko kraujo, jis kaupiasi apatinėje blauzdos dalyje, didėja spaudimas venose, o skystis ir kraujo komponentai sunkiasi į audinius. Oda į tai reaguoja uždegimu: parausta, niežti, pleiskanoja, ilgainiui tamsėja ir kietėja. Tai viena dažniausių kojų odos paraudimo priežasčių vyresnio amžiaus žmonėms: DermNet duomenimis, veninė egzema vargina apie 20 proc. vyresnių nei 70 metų žmonių (DermNet, AAD); moterims ji pasitaiko dažniau nei vyrams (NHS, BAD).

Stazinis dermatitas priklauso egzemų (dermatitų) grupei, bet jo priežastis yra ne alergija ir ne atopija, o sutrikusi venų kraujotaka. Todėl vien odos tepimas problemos neišsprendžia: gydymas visada apima ir kraujotakos gerinimą – kompresiją, judėjimą, kojų pakėlimą (BAD, NHS).

Kas yra stazinis dermatitas ir kodėl jis atsiranda?

Einant blauzdos raumenys spaudžia venas ir stumia kraują aukštyn link širdies, o venų vožtuvai neleidžia jam tekėti atgal. Jei vožtuvai pažeisti (pavyzdžiui, po giliųjų venų trombozės) arba venos išsiplėtusios (varikozė), kraujas teka atgal ir kaupiasi blauzdose. Išsivysto lėtinis venų nepakankamumas: didėja spaudimas venose, skystis sunkiasi į audinius, kojos tinsta, o imuninė sistema į šį skystį reaguoja uždegimu (DermNet, NHS). Taip oda parausta ir pradeda niežėti.

Ilgainiui odoje nusėda hemosiderinas – iš kraujagyslių ištekėjusio hemoglobino skilimo produktas, – ir ji įgauna rusvą ar gelsvai rudą atspalvį. Daliai žmonių sukietėja poodinis riebalinis sluoksnis (lipodermatosklerozė), oda tampa trapi, o ties vidine kulkšnimi gali atsirasti sunkiai gyjanti veninė opa (DermNet, BAD).

Stazinis dermatitas: rusva hemosiderino pigmentacija ir sukietėjusi oda apatinėje blauzdos dalyje ties kulkšnimiPaūmėjęs stazinis dermatitas: paraudęs, pleiskanojantis ir šlapiuojantis egzemos židinys ant blauzdos

Rizikos veiksniai

Pagal NHS, AAD, BAD ir DermNet riziką didina:

  • varikozė ir venų vožtuvų nepakankamumas;
  • persirgta giliųjų venų trombozė – ji pažeidžia vožtuvus;
  • anksčiau buvusi rožė (erysipelas) ar kita bakterinė odos infekcija toje pačioje kojoje;
  • amžius nuo 50 metų, moteriškoji lytis (AAD, NHS);
  • antsvoris ir nutukimas – didina spaudimą kojų venose;
  • ilgas stovėjimas ar sėdėjimas, mažas judrumas po operacijos ar traumos, ilgas gulėjimas (NHS, BAD);
  • nėštumas, ypač pakartotinis;
  • kojų traumos ir operacijos, venų ligos šeimoje;
  • širdies nepakankamumas, inkstų ar kepenų ligos, kurios skatina tinimą.

Dalį veiksnių galima keisti patiems: judėjimas, normalus svoris ir pertraukos nuo ilgo stovėjimo ar sėdėjimo stiprina blauzdos raumenų pompą ir mažina spaudimą venose (AAD, BAD).

Simptomai: kaip atrodo stazinis dermatitas?

Pokyčiai beveik visada prasideda ties kulkšnimis ir apatinėje blauzdos dalyje – vienoje arba abiejose kojose. Pirmieji požymiai dažnai būna tik tinimas dienos pabaigoje ir blizgi, įtempta oda virš išsiplėtusių venų (AAD). Vėliau atsiranda:

  • Paraudimas ir niežėjimas. Ant šviesios odos bėrimas būna raudonas ar rusvas, ant tamsesnės – rusvai violetinis ar pilkšvas, todėl jį sunkiau pastebėti (NHS).
  • Sausumas, pleiskanojimas, įtrūkimai. Paūmėjus gali atsirasti pūslelių, šlapiuojančių plotų ir šašų (DermNet).
  • Rusvos dėmės. Hemosiderino sukelta pigmentacija aplink kulkšnis ir blauzdų apačioje; ji išlieka ir uždegimui aprimus (DermNet, BAD).
  • Sunkumas, maudimas, mėšlungis kojose, stiprėjantys vakare arba ilgai pastovėjus (NHS).
  • Odos sukietėjimas (lipodermatosklerozė): blauzda apačioje susiaurėja ir įgauna „apversto šampano butelio“ formą. Ūminė lipodermatosklerozė būna skausminga, karšta ir paraudusi, todėl ją nesunku supainioti su rože (DermNet).
  • Baltos randinės dėmelės (baltoji atrofija, atrophie blanche), apsuptos raudonų taškelių, – pažengusios ligos požymis (DermNet, NHS).
  • Veninė opa – žaizda, dažniausiai ties vidine kulkšnimi, negyjanti ilgiau kaip dvi savaites (NHS).

Veninė egzema gali komplikuotis antrine bakterine infekcija (gelsvi šašai), rože, alergija tepamoms priemonėms, o kartais egzema išplinta ir į kitas kūno vietas (DermNet, BAD, NHS). Jei žmogui jau seniai niežti blauzdas, naujas bėrimas ant rankų ar liemens gali būti tos pačios ligos dalis (DermNet).

Kojų odos paraudimas: stazinis dermatitas ar kas kita?

Paraudusi blauzda – vienas dažniausių klausimų dermatologui, ir ne visada tai stazinis dermatitas. Keli skirtumai, pagal kuriuos gydytojas sprendžia, kas tai (DermNet, NHS, AAD, BAD):

BūklėKuo skiriasiKą daryti
Stazinis dermatitasDažnai abi kojos; prasideda ties kulkšnimis; niežti; rusvos dėmės; tinimas vakare; matomos išsiplėtusios venos.Planinė dermatologo konsultacija.
Rožė (erysipelas, celiulitas – bakterinė infekcija)Paprastai viena koja; oda karšta, skausminga, patinusi; paraudimas plinta per valandas; karščiavimas, šaltkrėtis.Tą pačią dieną pas gydytoją – gydoma antibiotikais.
Giliųjų venų trombozėVieną koją (dažniausiai blauzdą) skauda tvinkčiojančiu skausmu, ji tinsta, oda parausta ar pamėlsta, išryškėja venos.Tą pačią dieną; dusulys ar krūtinės skausmas – 112.
Kontaktinis dermatitasRyškių ribų bėrimas ten, kur teptas kremas, dėtas tvarstis ar mūvėta kompresinė kojinė; gali išsivystyti ir ant stazinio dermatito pažeistos odos.Aplikaciniai (lopo) odos mėginiai.
Pėdų ar odos grybelisPleiskanojantis židinys ryškesniais kraštais, dažnai prasideda tarp pirštų, asimetriškas.Nuograndų mikroskopija.
Kapiliaritas (pigmentinė purpura)Smulkūs rusvi „kajeno pipirų“ taškeliai ant blauzdų, beveik neniežti, be tinimo.Paprastai nepavojinga; planinė konsultacija.
PsoriazėAiškiai apribotos storos plokštelės su sidabriškais žvynais; dažnai pažeisti ir keliai, alkūnės, galvos oda.Planinė konsultacija.
LimfedemaTinimas ilgainiui tampa standus, paspaudus nelieka duobutės; tinsta ir pėdos nugara bei pirštai; oda sustorėjusi.Kraujagyslių chirurgas ar limfologas.
VaskulitasČiuopiami raudonai violetiniai taškeliai (purpura), nenublunkantys paspaudus; galimas karščiavimas, sąnarių skausmas.Skubi konsultacija tą pačią dieną.

Praktinis orientyras: stazinis dermatitas vystosi lėtai, savaitėmis ir mėnesiais, ir dažniausiai niežti, o infekcija ar trombozė prasideda per valandas ar dienas ir pirmiausia pasireiškia skausmu (DermNet, NHS).

Kada kreiptis į gydytoją?

Skambinkite 112 arba vykite į skubiosios pagalbos skyrių, jei paraudusi koja yra karšta ir skausminga, o kartu labai karščiuojate, krečia šaltis, padažnėjo pulsas ar kvėpavimas, atsirado violetinių dėmių, svaigsta galva ar sutriko sąmonė – tai gali būti sepsio požymiai (NHS). Tą patį darykite, jei patinusią ir skausmingą koją lydi dusulys ar krūtinės skausmas: taip gali pasireikšti į plaučius nukeliavęs krešulys.

Tą pačią dieną kreipkitės į šeimos gydytoją ar skubiosios pagalbos skyrių, jei vienos kojos oda staiga tapo karšta, skausminga ir patinusi (rožė), jei vieną koją skauda tvinkčiojančiu skausmu ir ji tinsta (trombozė) arba kraujuoja išsiplėtusi vena (NHS).

Planinė konsultacija reikalinga, kai blauzdų oda niežti, pleiskanoja ar keičia spalvą, kojos nuolat tinsta arba žaizdelė ant blauzdos negyja ilgiau nei dvi savaites. Kuo anksčiau pagerinama kraujotaka, tuo mažesnė tikimybė, kad išsivystys lipodermatosklerozė ar opa (BAD).

Diagnostika

Diagnozė dažniausiai nustatoma apžiūrėjus odą ir išsiaiškinus ligos istoriją: ar buvo trombozė, rožė, kojų operacijos ar traumos, kokios priemonės teptos (DermNet, BAD). Tyrimai skiriami pagal poreikį:

  • Dupleksinis venų ultragarsinis tyrimas – parodo venų vožtuvų veiklą ir kraujo tekėjimo kryptį, leidžia atmesti trombozę. Tai pagrindinis tyrimas sprendžiant, ar reikalingas venų gydymas (NHS, AAD).
  • Kulkšnies–žasto indeksas (KŽI) – kraujospūdžio kulkšnyje ir žaste palyginimas. Jis būtinas prieš skiriant kompresiją: jei sutrikusi arterinė kraujotaka, kompresinės kojinės gali pakenkti (NHS, BAD).
  • Aplikaciniai (lopo) odos mėginiai, jei įtariama alergija kremams, tvarsčiams ar kojinių medžiagoms. Venine egzema sergantiems ar opą turintiems žmonėms alergiją dažniausiai sukelia riebūs kremų pagrindai, vietiniai antibiotikai ir konservantai (BAD).
  • Nuograndų tyrimas dėl grybelio ir pasėlis, jei žaizda šlapiuoja ir įtariama infekcija (BAD, DermNet).
  • Odos biopsija – retai, kai reikia atskirti nuo vaskulito ar kitų ligų. Esant blogai kraujotakai žaizda po biopsijos gyja lėtai, todėl biopsija daroma atsargiai (DermNet).

Nuotolinė dermatologo konsultacija su nuotraukomis tinka, kai reikia įvertinti lėtinį bėrimą, parinkti odos priežiūrą ir nuspręsti, ar būtina apžiūra gyvai ir venų ultragarsas. Karšta, skausminga ar staiga patinusi koja vertinama tik gyvai ir tą pačią dieną. Registruokitės konsultacijai – gyvai arba nuotoliniu būdu.

Gydymas

Gydymas vyksta dviem kryptimis vienu metu: mažinamas spaudimas venose ir gydoma pati egzema. Venų vožtuvų pažeidimo išgydyti negalima, todėl be kraujotaką gerinančių priemonių egzema vis grįš; nuosekliai jas taikant daugeliui žmonių pavyksta išlaikyti odą ramią (BAD).

1. Kompresija

Kompresinės kojinės ar tvarsčiai – pagrindinė priemonė. Jie stipriausiai spaudžia ties kulkšnimi, o kylant aukštyn spaudimas silpnėja – taip kraujas stumiamas link širdies (NHS). Ūminėje fazėje, kai koja labai patinusi ar yra opa, naudojami daugiasluoksniai kompresiniai tvarsčiai, o tinimui sumažėjus pereinama prie kojinių (DermNet, BAD). Kompresinis trikotažas skirstomas į klases pagal spaudimą ties kulkšnimi (DermNet):

Kompresijos klasėKada skiriama
I (lengva)Varikozė, nedidelis tinimas.
II (vidutinė)Vidutinė ar ryški varikozė, nedidelė opa, opos pasikartojimo profilaktika.
III (stipri)Lėtinis venų nepakankamumas su dideliu tinimu, opos.

Klasių spaudimo ribos skiriasi pagal standartą (DermNet pateikia britišką skalę), todėl klasę ir modelį nurodo gydytojas, o kojinės matuojamos individualiai (NHS, DermNet).

Kojinės apsimaunamos ryte vos atsikėlus ir nusimaunamos einant miegoti; jos turi būti užtrauktos iki galo ir nesusisukti į volelį, kuris įsirėžia į odą (NHS). Jei sunku apsimauti, gydytojas parenka kitą modelį ar pagalbinę priemonę. Esant arterinei kojų ligai kompresija paprastai neskiriama, todėl prieš ją tikrinamas KŽI (BAD, DermNet).

2. Kojų pakėlimas ir judėjimas

Kojas verta pakelti aukščiau širdies lygio 15 minučių kas dvi valandas, o naktį miegoti su pakeltu lovos kojūgaliu (AAD). Sėdint pėdos turi būti aukščiau klubų, kad skystis nutekėtų (DermNet). Vaikščiojimas, kulkšnių lenkimas ir tiesimas, pasistiebimas ant pirštų galų ilgai sėdint ar stovint suaktyvina blauzdos raumenų pompą (NHS). Jei tenka sėdėti ar stovėti valandą ir ilgiau, kas valandą pasivaikščiokite apie 10 minučių (AAD).

3. Odos priežiūra

Emolientai (drėkinamieji kremai ar tepalai) tepami bent du kartus per dieną ant visos blauzdos odos, ne tik ant pažeistų vietų, ir net tada, kai simptomų nėra (NHS). Jie paskirstomi plaukų augimo kryptimi, netrinant; po prausimosi – iš karto, kol oda dar drėgna (NHS). Labai sausai odai tinka riebesni tepalai, mažiau sausai – kremai, o muilą verta pakeisti prausimosi emolientu (BAD). Tinka priemonės su glicerinu ar karbamidu (DermNet). Riebūs emolientai įsigeria į drabužius ir patalynę, kurie tada lengviau užsidega, todėl laikykitės atokiau nuo atviros ugnies ir dažnai skalbkite (NHS, BAD).

4. Uždegimo slopinimas paūmėjus

Paūmėjus skiriami vietiniai hormoniniai priešuždegiminiai kremai ar tepalai. Jie tepami tik ant pažeistų plotų, paprastai 7–14 dienų ir dar 48 valandas po to, kai bėrimas nurimsta (NHS). Prieš juos užtepamas emolientas ir palaukiama apie 30 minučių (NHS). Ilgai naudojami stiprūs preparatai plonina odą, todėl stiprumą ir trukmę nustato gydytojas (NHS). Šlapiuojantys plotai džiovinami kompresais ar tvarsčiais pagal gydytojo nurodymą (DermNet). Sunkesniais atvejais vietinis priešuždegiminis gydymas gali būti reikalingas ir tarp paūmėjimų, bet rečiau (NHS).

5. Infekcijos gydymas

Gelsvi šašai, pūlingos išskyros, plintantis skausmingas paraudimas ar karščiavimas rodo antrinę bakterinę infekciją arba rožę. Ji gydoma gydytojo paskirtais antibiotikais, o kompresinės kojinės nemūvimos, kol infekcija nepraeina (NHS). Savarankiškai bandyti vis naujas priemones neverta: ant pažeistos odos jos neretai sukelia kontaktinę alergiją (BAD).

6. Venų gydymas

Kai ultragarsas patvirtina ryškų venų nepakankamumą, kraujagyslių chirurgas gali pasiūlyti venos uždarymą iš vidaus (endoterminę abliaciją; pagal NHS tai pirmojo pasirinkimo metodas), putų skleroterapiją ar operaciją. Tai mažina spaudimą venose, pagerina egzemos eigą ir opų gijimą, mažina opos pasikartojimo riziką (DermNet). Venų liga progresuoja, todėl ir po sėkmingos procedūros naujos išsiplėtusios venos gali atsirasti vėl (DermNet).

Jei jau yra opa

Veninė opa gydoma žaizdos valymu, tvarsčiais ir kompresija, kurią taiko tam parengtas specialistas; dauguma opų taip užgyja per 6 mėnesius (NHS). Antibiotikai skiriami tik infekcijai, gijimo jie nepagreitina (NHS). Nepašalinus priežasties (nejudrumo, antsvorio, varikozės) opa toje pačioje kojoje linkusi atsinaujinti, todėl kompresija po užgijimo tęsiama ilgai (NHS).

Eiga ir prognozė

Stazinis dermatitas yra lėtinė, pasikartojanti būklė: DermNet ją vadina visą gyvenimą trunkančiu sutrikimu. Vis dėlto simptomus galima suvaldyti. Pradėjus mūvėti kompresines kojines tinimas dažniausiai sumažėja per kelias savaites (AAD), o uždegimo paūmėjimas vietiniu gydymu nuslopinamas per 1–2 savaites (NHS). Rusva hemosiderino pigmentacija išlieka ilgai ir uždegimui aprimus (DermNet, BAD). Ligos sunkumą lemia ne tiek oda, kiek tai, kaip pavyksta suvaldyti venų nepakankamumą (BAD).

Profilaktika: kaip išvengti paūmėjimų ir opos

  • Mūvėkite gydytojo parinktas kompresines kojines kasdien, visą dieną (BAD).
  • Kasdien tepkite emolientą ant visos blauzdos; muilą pakeiskite prausimosi emolientu (BAD, NHS).
  • Nestovėkite ir nesėdėkite ilgai nuleistomis kojomis; miegokite lovoje, ne krėsle, su pakeltu kojūgaliu (BAD).
  • Vaikščiokite kasdien, palaikykite normalų svorį, meskite rūkyti (NHS).
  • Saugokite blauzdas nuo atsitrenkimo į baldus, pirkinių vežimėlius, duris: tokios smulkios žaizdelės gyja mėnesius ir gali virsti opa (BAD). Nesikasykite.
  • Rinkitės laisvus medvilninius drabužius: vilna ir poliesteris dirgina odą, o tamprios aptemptos juosmens juostos spaudžia venas (AAD).
  • Naujas tepamas priemones išbandykite mažame plote; venkite priemonių su kvapikliais (NHS, BAD).

Jei blauzdų oda jau ilgą laiką paraudusi, niežti ar tamsėja, dermatologo konsultacija padės nustatyti, ar tai stazinis dermatitas, ir sudaryti odos priežiūros bei kompresijos planą. Įtarus venų nepakankamumą, gydytojas nukreips atlikti venų ultragarsą.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kas sukelia stazinį dermatitą?
Stazinis dermatitas atsiranda dėl lėtinio venų nepakankamumo: kai venų vožtuvai nebesulaiko kraujo, jis kaupiasi blauzdose, didėja spaudimas venose, o skystis ir kraujo komponentai sunkiasi į audinius. Imuninė sistema į tai reaguoja uždegimu, todėl oda parausta, niežti ir pleiskanoja (DermNet, NHS). Rizikos veiksniai: venų varikozė, persirgta giliųjų venų trombozė ar rožė, vyresnis amžius, antsvoris, nėštumas, ilgas stovėjimas ar sėdėjimas ir venų ligos šeimoje.
Ar stazinis dermatitas yra užkrečiamas?
Ne. Stazinis dermatitas nėra infekcija ir nuo kito žmogaus užsikrėsti negalima – tai kraujotakos sutrikimo sukeltas odos uždegimas (AAD). Tačiau įtrūkusi, šlapiuojanti oda lengvai infekuojasi, todėl kasdienė odos priežiūra ir žaizdelių saugojimas yra gydymo dalis (DermNet, BAD).
Kuo stazinis dermatitas skiriasi nuo kitų egzemų?
Išvaizda gali būti panaši – niežėjimas, paraudimas, pleiskanojimas, – bet priežastis kitokia. Atopinę ar kontaktinę egzemą lemia odos barjero sutrikimas, alergija ar dirgikliai, o stazinio dermatito priežastis yra venų nepakankamumas ir kraujo sąstovis kojose. Todėl jis beveik visada prasideda ties kulkšnimis, lydimas tinimo, rusvų dėmių ir išsiplėtusių venų, o gydymas be kompresijos ir kojų pakėlimo neduoda ilgalaikio rezultato (BAD).
Ar stazinis dermatitas gali būti tik vienoje kojoje?
Taip. Dažniausiai pažeidžiamos abi kojos, bet po vienos kojos trombozės, traumos ar operacijos pokyčiai būna vienpusiai (DermNet, AAD). Vienpusį paraudimą gydytojas visada atskiria nuo rožės ir giliųjų venų trombozės (žr. klausimą „Kaip atskirti stazinį dermatitą nuo rožės?“).
Kaip atskirti stazinį dermatitą nuo rožės?
Rožė (erysipelas) ar celiulitas – bakterinė odos infekcija – prasideda staiga, dažniausiai vienoje kojoje: oda karšta, skausminga, patinusi, paraudimas plinta per valandas, dažnai karščiuojama ir krečia šaltis – ji gydoma antibiotikais tą pačią dieną (NHS). Stazinis dermatitas vystosi lėtai, dažniausiai abiejose kojose, labiau niežti nei skauda, o aplink kulkšnis matomos rusvos dėmės ir išsiplėtusios venos. Ūminė lipodermatosklerozė gali imituoti rožę, todėl abejojant būklę vertina gydytojas gyvai (DermNet).
Kaip palengvinti simptomus namuose?
Kelis kartus per dieną 15 minučių pakelkite kojas aukščiau širdies lygio, naktį miegokite su pakeltu lovos kojūgaliu, kasdien vaikščiokite ir ilgai sėdėdami ar stovėdami judinkite kulkšnis (AAD). Bent du kartus per dieną tepkite emolientą ant visos blauzdos, muilą pakeiskite prausimosi emolientu, venkite karšto vandens ir priemonių su kvapikliais (NHS, BAD). Mūvėkite gydytojo parinktas kompresines kojines – tai pagrindinė kasdienė priemonė (BAD).
Ar kompresines kojines reikės mūvėti visą gyvenimą?
Dažniausiai taip, nes venų vožtuvų pažeidimas neišgydomas, o kompresija yra pagrindinė kasdienė priemonė, kuri tiesiogiai mažina spaudimą venose ir tinimą (BAD, DermNet). Kojinės mūvimos dieną ir nusimaunamos nakčiai (NHS). Spaudimo klasę ir modelį parenka gydytojas, prieš tai patikrinęs arterinę kraujotaką (kulkšnies–žasto indeksą). Jei kojinės nepatogios ar sunku jas apsimauti, pasakykite gydytojui – yra kitų modelių ir pagalbinių priemonių (NHS, AAD).
Kiek laiko praeina, kol odos būklė pagerėja?
Pradėjus mūvėti kompresines kojines tinimas dažniausiai sumažėja per kelias savaites (AAD), o paūmėjimo paraudimas ir niežėjimas vietiniu priešuždegiminiu gydymu paprastai nuslopinami per 7–14 dienų (NHS). Rusva hemosiderino pigmentacija išlieka ilgai ir uždegimui aprimus (DermNet). Veninė opa, gydoma kompresija, daugeliu atvejų užgyja per 6 mėnesius (NHS).
Ar bėrimas gali išplisti į kitas kūno vietas?
Gali. Ilgai aktyvus stazinis dermatitas kartais sukelia išplitusią egzemą – niežtinčius židinius ant rankų, liemens ar kitos kojos, nors venų problema yra tik blauzdose (DermNet, BAD, NHS). Tokį bėrimą reikia gydyti kartu su pagrindine priežastimi, kaip vienos ligos dalį.
Ar reikia operuoti venas?
Ne visada. Sprendimą lemia venų ultragarso rezultatai ir simptomai. Kai patvirtinamas ryškus venų nepakankamumas ar yra opa, kraujagyslių chirurgas gali pasiūlyti endoterminę abliaciją (pagal NHS – pirmojo pasirinkimo metodą), putų skleroterapiją arba operaciją. Tai mažina spaudimą venose ir opos pasikartojimo riziką, bet venų liga progresuoja, todėl kompresija ir odos priežiūra reikalingos ir po procedūros (DermNet).
Kada kreiptis į gydytoją?
Planuotai – kai blauzdų oda jau kelias savaites niežti, pleiskanoja ar tamsėja, kojos nuolat tinsta arba žaizdelė ant blauzdos negyja ilgiau nei dvi savaites (NHS). Tą pačią dieną – jei vienos kojos oda staiga tapo karšta, skausminga ir patinusi arba vieną koją skauda tvinkčiojančiu skausmu ir ji tinsta (NHS). Skambinkite 112, jei kartu labai karščiuojate, krečia šaltis, sutriko sąmonė, atsirado dusulys ar krūtinės skausmas (NHS). Lėtinį bėrimą iDerma dermatologai gali įvertinti nuotoliniu būdu pagal nuotraukas; ūmi, karšta koja vertinama tik gyvai.
Vis dar abejojate?

Dermatologas parengs planą, pritaikytą jūsų odai.

Ne eilinis kremas iš vaistinės — sertifikuoto specialisto diagnozė ir asmeninis gydymo planas per 24 valandas.

Pradėti konsultaciją
Asmeninis gydymo planas
24 val.
Diagnozė
Gydymo planas
Receptai
iDerma
Sertifikuota dermatologė

Straipsnį parengė

Anna Tunkeviča

Medicininį turinį peržiūrėjo

Živilė Bolevičienė(Dermatologas)

Kiti mūsų straipsniai

Atopinis dermatitas kūdikiui ir mažam vaikui: požymiai, priežiūra ir gydymas

Kaip atpažinti atopinį dermatitą kūdikiui ir mažam vaikui, kas sukelia paūmėjimus, kaip drėkinti odą, kada reikia gydytojo ir ar liga su amžiumi praeis.
Atopinio dermatito pažeista paraudusi, šerpetojanti oda ant dilbio ir riešo

Atopinis dermatitas

Atopinis dermatitas sukelia intensyvų niežulį ir paūmėjimus. Sužinokite, kas provokuoja simptomus, kaip prižiūrėti odą ir kada kreiptis į dermatologą.
Paraudę ir patinę kojų pirštai su nušalimo (nušvarbimo) požymiais nuo šalčio poveikio.

Nuožvarbos

Oda paraudo, niežėjo ar atsirado pūslelių po šalčio poveikio? Dermatologas aiškina nuožvarbų simptomus, gydymą ir prevenciją žiemą.
Iškilus karpos pavidalo seborėjinės keratozės darinys su grublėtu paviršiumi ant odos, vertinamas nuotoliniu būdu.

Seborėjinė keratozė: simptomai, diagnostika ir gydymas

Seborėjinė keratozė (keratoma, senatvinė keratozė) – gerybinis rudas darinys. Kaip atskirti nuo melanomos ir aktininės keratozės, kada ir kaip šalinti.