Stazinis dermatitas (dar vadinamas venine egzema, varikozine egzema arba gravitaciniu dermatitu) – tai lėtinis blauzdų odos uždegimas, kurį sukelia sutrikusi veninė kraujotaka kojose. Kai venų vožtuvai nebesulaiko kraujo, jis kaupiasi apatinėje blauzdos dalyje, didėja spaudimas venose, o skystis ir kraujo komponentai sunkiasi į audinius. Oda į tai reaguoja uždegimu: parausta, niežti, pleiskanoja, ilgainiui tamsėja ir kietėja. Tai viena dažniausių kojų odos paraudimo priežasčių vyresnio amžiaus žmonėms: DermNet duomenimis, veninė egzema vargina apie 20 proc. vyresnių nei 70 metų žmonių (DermNet, AAD); moterims ji pasitaiko dažniau nei vyrams (NHS, BAD).
Stazinis dermatitas priklauso egzemų (dermatitų) grupei, bet jo priežastis yra ne alergija ir ne atopija, o sutrikusi venų kraujotaka. Todėl vien odos tepimas problemos neišsprendžia: gydymas visada apima ir kraujotakos gerinimą – kompresiją, judėjimą, kojų pakėlimą (BAD, NHS).
Kas yra stazinis dermatitas ir kodėl jis atsiranda?
Einant blauzdos raumenys spaudžia venas ir stumia kraują aukštyn link širdies, o venų vožtuvai neleidžia jam tekėti atgal. Jei vožtuvai pažeisti (pavyzdžiui, po giliųjų venų trombozės) arba venos išsiplėtusios (varikozė), kraujas teka atgal ir kaupiasi blauzdose. Išsivysto lėtinis venų nepakankamumas: didėja spaudimas venose, skystis sunkiasi į audinius, kojos tinsta, o imuninė sistema į šį skystį reaguoja uždegimu (DermNet, NHS). Taip oda parausta ir pradeda niežėti.
Ilgainiui odoje nusėda hemosiderinas – iš kraujagyslių ištekėjusio hemoglobino skilimo produktas, – ir ji įgauna rusvą ar gelsvai rudą atspalvį. Daliai žmonių sukietėja poodinis riebalinis sluoksnis (lipodermatosklerozė), oda tampa trapi, o ties vidine kulkšnimi gali atsirasti sunkiai gyjanti veninė opa (DermNet, BAD).


Rizikos veiksniai
Pagal NHS, AAD, BAD ir DermNet riziką didina:
- varikozė ir venų vožtuvų nepakankamumas;
- persirgta giliųjų venų trombozė – ji pažeidžia vožtuvus;
- anksčiau buvusi rožė (erysipelas) ar kita bakterinė odos infekcija toje pačioje kojoje;
- amžius nuo 50 metų, moteriškoji lytis (AAD, NHS);
- antsvoris ir nutukimas – didina spaudimą kojų venose;
- ilgas stovėjimas ar sėdėjimas, mažas judrumas po operacijos ar traumos, ilgas gulėjimas (NHS, BAD);
- nėštumas, ypač pakartotinis;
- kojų traumos ir operacijos, venų ligos šeimoje;
- širdies nepakankamumas, inkstų ar kepenų ligos, kurios skatina tinimą.
Dalį veiksnių galima keisti patiems: judėjimas, normalus svoris ir pertraukos nuo ilgo stovėjimo ar sėdėjimo stiprina blauzdos raumenų pompą ir mažina spaudimą venose (AAD, BAD).
Simptomai: kaip atrodo stazinis dermatitas?
Pokyčiai beveik visada prasideda ties kulkšnimis ir apatinėje blauzdos dalyje – vienoje arba abiejose kojose. Pirmieji požymiai dažnai būna tik tinimas dienos pabaigoje ir blizgi, įtempta oda virš išsiplėtusių venų (AAD). Vėliau atsiranda:
- Paraudimas ir niežėjimas. Ant šviesios odos bėrimas būna raudonas ar rusvas, ant tamsesnės – rusvai violetinis ar pilkšvas, todėl jį sunkiau pastebėti (NHS).
- Sausumas, pleiskanojimas, įtrūkimai. Paūmėjus gali atsirasti pūslelių, šlapiuojančių plotų ir šašų (DermNet).
- Rusvos dėmės. Hemosiderino sukelta pigmentacija aplink kulkšnis ir blauzdų apačioje; ji išlieka ir uždegimui aprimus (DermNet, BAD).
- Sunkumas, maudimas, mėšlungis kojose, stiprėjantys vakare arba ilgai pastovėjus (NHS).
- Odos sukietėjimas (lipodermatosklerozė): blauzda apačioje susiaurėja ir įgauna „apversto šampano butelio“ formą. Ūminė lipodermatosklerozė būna skausminga, karšta ir paraudusi, todėl ją nesunku supainioti su rože (DermNet).
- Baltos randinės dėmelės (baltoji atrofija, atrophie blanche), apsuptos raudonų taškelių, – pažengusios ligos požymis (DermNet, NHS).
- Veninė opa – žaizda, dažniausiai ties vidine kulkšnimi, negyjanti ilgiau kaip dvi savaites (NHS).
Veninė egzema gali komplikuotis antrine bakterine infekcija (gelsvi šašai), rože, alergija tepamoms priemonėms, o kartais egzema išplinta ir į kitas kūno vietas (DermNet, BAD, NHS). Jei žmogui jau seniai niežti blauzdas, naujas bėrimas ant rankų ar liemens gali būti tos pačios ligos dalis (DermNet).
Kojų odos paraudimas: stazinis dermatitas ar kas kita?
Paraudusi blauzda – vienas dažniausių klausimų dermatologui, ir ne visada tai stazinis dermatitas. Keli skirtumai, pagal kuriuos gydytojas sprendžia, kas tai (DermNet, NHS, AAD, BAD):
| Būklė | Kuo skiriasi | Ką daryti |
|---|---|---|
| Stazinis dermatitas | Dažnai abi kojos; prasideda ties kulkšnimis; niežti; rusvos dėmės; tinimas vakare; matomos išsiplėtusios venos. | Planinė dermatologo konsultacija. |
| Rožė (erysipelas, celiulitas – bakterinė infekcija) | Paprastai viena koja; oda karšta, skausminga, patinusi; paraudimas plinta per valandas; karščiavimas, šaltkrėtis. | Tą pačią dieną pas gydytoją – gydoma antibiotikais. |
| Giliųjų venų trombozė | Vieną koją (dažniausiai blauzdą) skauda tvinkčiojančiu skausmu, ji tinsta, oda parausta ar pamėlsta, išryškėja venos. | Tą pačią dieną; dusulys ar krūtinės skausmas – 112. |
| Kontaktinis dermatitas | Ryškių ribų bėrimas ten, kur teptas kremas, dėtas tvarstis ar mūvėta kompresinė kojinė; gali išsivystyti ir ant stazinio dermatito pažeistos odos. | Aplikaciniai (lopo) odos mėginiai. |
| Pėdų ar odos grybelis | Pleiskanojantis židinys ryškesniais kraštais, dažnai prasideda tarp pirštų, asimetriškas. | Nuograndų mikroskopija. |
| Kapiliaritas (pigmentinė purpura) | Smulkūs rusvi „kajeno pipirų“ taškeliai ant blauzdų, beveik neniežti, be tinimo. | Paprastai nepavojinga; planinė konsultacija. |
| Psoriazė | Aiškiai apribotos storos plokštelės su sidabriškais žvynais; dažnai pažeisti ir keliai, alkūnės, galvos oda. | Planinė konsultacija. |
| Limfedema | Tinimas ilgainiui tampa standus, paspaudus nelieka duobutės; tinsta ir pėdos nugara bei pirštai; oda sustorėjusi. | Kraujagyslių chirurgas ar limfologas. |
| Vaskulitas | Čiuopiami raudonai violetiniai taškeliai (purpura), nenublunkantys paspaudus; galimas karščiavimas, sąnarių skausmas. | Skubi konsultacija tą pačią dieną. |
Praktinis orientyras: stazinis dermatitas vystosi lėtai, savaitėmis ir mėnesiais, ir dažniausiai niežti, o infekcija ar trombozė prasideda per valandas ar dienas ir pirmiausia pasireiškia skausmu (DermNet, NHS).
Kada kreiptis į gydytoją?
Skambinkite 112 arba vykite į skubiosios pagalbos skyrių, jei paraudusi koja yra karšta ir skausminga, o kartu labai karščiuojate, krečia šaltis, padažnėjo pulsas ar kvėpavimas, atsirado violetinių dėmių, svaigsta galva ar sutriko sąmonė – tai gali būti sepsio požymiai (NHS). Tą patį darykite, jei patinusią ir skausmingą koją lydi dusulys ar krūtinės skausmas: taip gali pasireikšti į plaučius nukeliavęs krešulys.
Tą pačią dieną kreipkitės į šeimos gydytoją ar skubiosios pagalbos skyrių, jei vienos kojos oda staiga tapo karšta, skausminga ir patinusi (rožė), jei vieną koją skauda tvinkčiojančiu skausmu ir ji tinsta (trombozė) arba kraujuoja išsiplėtusi vena (NHS).
Planinė konsultacija reikalinga, kai blauzdų oda niežti, pleiskanoja ar keičia spalvą, kojos nuolat tinsta arba žaizdelė ant blauzdos negyja ilgiau nei dvi savaites. Kuo anksčiau pagerinama kraujotaka, tuo mažesnė tikimybė, kad išsivystys lipodermatosklerozė ar opa (BAD).
Diagnostika
Diagnozė dažniausiai nustatoma apžiūrėjus odą ir išsiaiškinus ligos istoriją: ar buvo trombozė, rožė, kojų operacijos ar traumos, kokios priemonės teptos (DermNet, BAD). Tyrimai skiriami pagal poreikį:
- Dupleksinis venų ultragarsinis tyrimas – parodo venų vožtuvų veiklą ir kraujo tekėjimo kryptį, leidžia atmesti trombozę. Tai pagrindinis tyrimas sprendžiant, ar reikalingas venų gydymas (NHS, AAD).
- Kulkšnies–žasto indeksas (KŽI) – kraujospūdžio kulkšnyje ir žaste palyginimas. Jis būtinas prieš skiriant kompresiją: jei sutrikusi arterinė kraujotaka, kompresinės kojinės gali pakenkti (NHS, BAD).
- Aplikaciniai (lopo) odos mėginiai, jei įtariama alergija kremams, tvarsčiams ar kojinių medžiagoms. Venine egzema sergantiems ar opą turintiems žmonėms alergiją dažniausiai sukelia riebūs kremų pagrindai, vietiniai antibiotikai ir konservantai (BAD).
- Nuograndų tyrimas dėl grybelio ir pasėlis, jei žaizda šlapiuoja ir įtariama infekcija (BAD, DermNet).
- Odos biopsija – retai, kai reikia atskirti nuo vaskulito ar kitų ligų. Esant blogai kraujotakai žaizda po biopsijos gyja lėtai, todėl biopsija daroma atsargiai (DermNet).
Nuotolinė dermatologo konsultacija su nuotraukomis tinka, kai reikia įvertinti lėtinį bėrimą, parinkti odos priežiūrą ir nuspręsti, ar būtina apžiūra gyvai ir venų ultragarsas. Karšta, skausminga ar staiga patinusi koja vertinama tik gyvai ir tą pačią dieną. Registruokitės konsultacijai – gyvai arba nuotoliniu būdu.
Gydymas
Gydymas vyksta dviem kryptimis vienu metu: mažinamas spaudimas venose ir gydoma pati egzema. Venų vožtuvų pažeidimo išgydyti negalima, todėl be kraujotaką gerinančių priemonių egzema vis grįš; nuosekliai jas taikant daugeliui žmonių pavyksta išlaikyti odą ramią (BAD).
1. Kompresija
Kompresinės kojinės ar tvarsčiai – pagrindinė priemonė. Jie stipriausiai spaudžia ties kulkšnimi, o kylant aukštyn spaudimas silpnėja – taip kraujas stumiamas link širdies (NHS). Ūminėje fazėje, kai koja labai patinusi ar yra opa, naudojami daugiasluoksniai kompresiniai tvarsčiai, o tinimui sumažėjus pereinama prie kojinių (DermNet, BAD). Kompresinis trikotažas skirstomas į klases pagal spaudimą ties kulkšnimi (DermNet):
| Kompresijos klasė | Kada skiriama |
|---|---|
| I (lengva) | Varikozė, nedidelis tinimas. |
| II (vidutinė) | Vidutinė ar ryški varikozė, nedidelė opa, opos pasikartojimo profilaktika. |
| III (stipri) | Lėtinis venų nepakankamumas su dideliu tinimu, opos. |
Klasių spaudimo ribos skiriasi pagal standartą (DermNet pateikia britišką skalę), todėl klasę ir modelį nurodo gydytojas, o kojinės matuojamos individualiai (NHS, DermNet).
Kojinės apsimaunamos ryte vos atsikėlus ir nusimaunamos einant miegoti; jos turi būti užtrauktos iki galo ir nesusisukti į volelį, kuris įsirėžia į odą (NHS). Jei sunku apsimauti, gydytojas parenka kitą modelį ar pagalbinę priemonę. Esant arterinei kojų ligai kompresija paprastai neskiriama, todėl prieš ją tikrinamas KŽI (BAD, DermNet).
2. Kojų pakėlimas ir judėjimas
Kojas verta pakelti aukščiau širdies lygio 15 minučių kas dvi valandas, o naktį miegoti su pakeltu lovos kojūgaliu (AAD). Sėdint pėdos turi būti aukščiau klubų, kad skystis nutekėtų (DermNet). Vaikščiojimas, kulkšnių lenkimas ir tiesimas, pasistiebimas ant pirštų galų ilgai sėdint ar stovint suaktyvina blauzdos raumenų pompą (NHS). Jei tenka sėdėti ar stovėti valandą ir ilgiau, kas valandą pasivaikščiokite apie 10 minučių (AAD).
3. Odos priežiūra
Emolientai (drėkinamieji kremai ar tepalai) tepami bent du kartus per dieną ant visos blauzdos odos, ne tik ant pažeistų vietų, ir net tada, kai simptomų nėra (NHS). Jie paskirstomi plaukų augimo kryptimi, netrinant; po prausimosi – iš karto, kol oda dar drėgna (NHS). Labai sausai odai tinka riebesni tepalai, mažiau sausai – kremai, o muilą verta pakeisti prausimosi emolientu (BAD). Tinka priemonės su glicerinu ar karbamidu (DermNet). Riebūs emolientai įsigeria į drabužius ir patalynę, kurie tada lengviau užsidega, todėl laikykitės atokiau nuo atviros ugnies ir dažnai skalbkite (NHS, BAD).
4. Uždegimo slopinimas paūmėjus
Paūmėjus skiriami vietiniai hormoniniai priešuždegiminiai kremai ar tepalai. Jie tepami tik ant pažeistų plotų, paprastai 7–14 dienų ir dar 48 valandas po to, kai bėrimas nurimsta (NHS). Prieš juos užtepamas emolientas ir palaukiama apie 30 minučių (NHS). Ilgai naudojami stiprūs preparatai plonina odą, todėl stiprumą ir trukmę nustato gydytojas (NHS). Šlapiuojantys plotai džiovinami kompresais ar tvarsčiais pagal gydytojo nurodymą (DermNet). Sunkesniais atvejais vietinis priešuždegiminis gydymas gali būti reikalingas ir tarp paūmėjimų, bet rečiau (NHS).
5. Infekcijos gydymas
Gelsvi šašai, pūlingos išskyros, plintantis skausmingas paraudimas ar karščiavimas rodo antrinę bakterinę infekciją arba rožę. Ji gydoma gydytojo paskirtais antibiotikais, o kompresinės kojinės nemūvimos, kol infekcija nepraeina (NHS). Savarankiškai bandyti vis naujas priemones neverta: ant pažeistos odos jos neretai sukelia kontaktinę alergiją (BAD).
6. Venų gydymas
Kai ultragarsas patvirtina ryškų venų nepakankamumą, kraujagyslių chirurgas gali pasiūlyti venos uždarymą iš vidaus (endoterminę abliaciją; pagal NHS tai pirmojo pasirinkimo metodas), putų skleroterapiją ar operaciją. Tai mažina spaudimą venose, pagerina egzemos eigą ir opų gijimą, mažina opos pasikartojimo riziką (DermNet). Venų liga progresuoja, todėl ir po sėkmingos procedūros naujos išsiplėtusios venos gali atsirasti vėl (DermNet).
Jei jau yra opa
Veninė opa gydoma žaizdos valymu, tvarsčiais ir kompresija, kurią taiko tam parengtas specialistas; dauguma opų taip užgyja per 6 mėnesius (NHS). Antibiotikai skiriami tik infekcijai, gijimo jie nepagreitina (NHS). Nepašalinus priežasties (nejudrumo, antsvorio, varikozės) opa toje pačioje kojoje linkusi atsinaujinti, todėl kompresija po užgijimo tęsiama ilgai (NHS).
Eiga ir prognozė
Stazinis dermatitas yra lėtinė, pasikartojanti būklė: DermNet ją vadina visą gyvenimą trunkančiu sutrikimu. Vis dėlto simptomus galima suvaldyti. Pradėjus mūvėti kompresines kojines tinimas dažniausiai sumažėja per kelias savaites (AAD), o uždegimo paūmėjimas vietiniu gydymu nuslopinamas per 1–2 savaites (NHS). Rusva hemosiderino pigmentacija išlieka ilgai ir uždegimui aprimus (DermNet, BAD). Ligos sunkumą lemia ne tiek oda, kiek tai, kaip pavyksta suvaldyti venų nepakankamumą (BAD).
Profilaktika: kaip išvengti paūmėjimų ir opos
- Mūvėkite gydytojo parinktas kompresines kojines kasdien, visą dieną (BAD).
- Kasdien tepkite emolientą ant visos blauzdos; muilą pakeiskite prausimosi emolientu (BAD, NHS).
- Nestovėkite ir nesėdėkite ilgai nuleistomis kojomis; miegokite lovoje, ne krėsle, su pakeltu kojūgaliu (BAD).
- Vaikščiokite kasdien, palaikykite normalų svorį, meskite rūkyti (NHS).
- Saugokite blauzdas nuo atsitrenkimo į baldus, pirkinių vežimėlius, duris: tokios smulkios žaizdelės gyja mėnesius ir gali virsti opa (BAD). Nesikasykite.
- Rinkitės laisvus medvilninius drabužius: vilna ir poliesteris dirgina odą, o tamprios aptemptos juosmens juostos spaudžia venas (AAD).
- Naujas tepamas priemones išbandykite mažame plote; venkite priemonių su kvapikliais (NHS, BAD).
Jei blauzdų oda jau ilgą laiką paraudusi, niežti ar tamsėja, dermatologo konsultacija padės nustatyti, ar tai stazinis dermatitas, ir sudaryti odos priežiūros bei kompresijos planą. Įtarus venų nepakankamumą, gydytojas nukreips atlikti venų ultragarsą.






