Odos LigosVyšninė angioma: priežastys, požymiai ir šalinimas

Vyšninė angioma: priežastys, požymiai ir šalinimas

Kelios tamsiai raudonos vyšninės angiomos – iškilūs gerybiniai kraujagysliniai dariniai ant odos.

Vyšninė angioma (angl. cherry angioma; dar vadinama senatvine angioma arba Kempbelo de Morgano dėmele) – tai smulkus, ryškiai raudonas odos darinys, kurį sudaro išvešėjusios smulkiausios kraujagyslės. Ji gerybinė: neskauda, nevirsta piktybiniu dariniu ir gydyti jos nereikia. Vyšninių angiomų turi dauguma vyresnių nei 40 metų žmonių, o su amžiumi jų daugėja. Šalinamos jos dažniausiai dėl estetinių priežasčių arba kai dažnai traumuojamos ir kraujuoja. Jas reikia mokėti atskirti nuo kitų raudonų ar tamsių darinių, kuriuos būtina parodyti gydytojui.

Kas yra angioma ir vyšninė angioma?

Angioma – bendras gerybinių kraujagyslinių odos darinių pavadinimas. Ji susidaro, kai ima daugintis endotelio ląstelės, išklojančios kraujagyslių vidų (DermNet). Angiomos gali atsirasti kūdikystėje (kūdikių hemangioma) arba suaugus, o dažniausia suaugusiųjų angioma yra būtent vyšninė angioma – nedidelė papulė, tikroji kapiliarinė hemangioma.

Kodėl šis dauginimasis prasideda, iki galo nežinoma. Genetiniuose tyrimuose angiomų ląstelėse dažnai randamos įgytos GNAQ ir GNA11 genų mutacijos; jos atsiranda pačiose angiomos ląstelėse ir nėra paveldimos (DermNet). Polinkis vis dėlto gali būti šeiminis (MedlinePlus).

Kam atsiranda vyšninės angiomos?

  • Pavienių angiomų turi jau apie 5 % paauglių, o tarp vyresnių nei 30 metų – maždaug kas antras (DermNet, Cleveland Clinic).
  • Nuo maždaug 40 metų angiomų skaičius aiškiai didėja, o iš vyresnių nei 75 metų žmonių jų turi apie 75 % (DermNet).
  • Jos vienodai dažnai pasitaiko vyrams ir moterims, bet kurios odos spalvos žmonėms, tačiau ant šviesios odos geriau matomos.
  • Angiomos atsiranda ir drabužiais dengiamose vietose – ant pilvo, nugaros, todėl saulė nelaikoma pagrindine jų priežastimi.
Tamsiai raudona vyšninė angioma ant plaukuoto dilbioVyšninės angiomos iš arti: du ryškiai raudoni, lygūs dariniai ant liemens odos

Kaip atrodo vyšninė angioma?

  • Forma ir dydis: iš pradžių plokščias raudonas taškelis smeigtuko galvutės dydžio, vėliau šiek tiek iškilusi, lygi, aiškių ribų papulė nuo 1 mm iki maždaug 1 cm skersmens (DermNet). Nesilupa ir nešiurkšti.
  • Spalva: ryškiai raudona ar vyšninė, kartais violetinė ar melsva. Paspaudus angioma išblunka tik iš dalies arba visai neišblunka, o kraujagyslinė žvaigždutė paspaudus išnyksta visiškai (DermNet).
  • Skaičius: dažniausiai jų būna kelios ar net kelios dešimtys, išsibarsčiusios po kūną, rečiau – viena (DermNet). Naujos gali rastis šalia senų.
  • Vieta: dažniausiai ant liemens – krūtinės, pilvo, nugaros, taip pat ant žastų ir šlaunų. Ant plaštakų, pėdų ir gleivinių – retai (DermNet).
  • Pojūčiai: jokių. Angioma neskauda ir neniežti, bet nubrozdinta ar nukrapštyta gali gana ilgai kraujuoti, nes ją sudaro kraujagyslės.
  • Pajuodusi angioma: jei angiomos viduje susidaro krešulys (trombas), darinys staiga tampa violetinis ar juodas. Trombozuota angioma nepavojinga, tačiau be dermatoskopo jos nuo melanomos atskirti neįmanoma, o kilus abejonių darinys pašalinamas ir ištiriamas histologiškai (DermNet). Staiga pajuodusį darinį visada reikia parodyti dermatologui apžiūrai kabinete.

Kodėl staiga atsiranda daugiau angiomų?

Daugumai žmonių angiomų pamažu daugėja su amžiumi, ir tai natūralus procesas. Spartesnis naujų darinių atsiradimas siejamas su:

  • nėštumu – hormonų pokyčiai skatina naujų angiomų atsiradimą; dalis jų po gimdymo sumažėja ar išnyksta, kitos lieka (Cleveland Clinic, DermNet);
  • kontaktu su kai kuriomis cheminėmis medžiagomis, pavyzdžiui, bromo junginiais ar tam tikrais pramoniniais tirpikliais (Cleveland Clinic);
  • bendra organizmo liga – staigiai atsiradusios dešimtys angiomų (vadinamosios eruptyvinės angiomos) retais atvejais aprašytos žmonėms, sergantiems vidaus organų piktybinėmis ligomis (DermNet). Tai išimtinė situacija, bet jei per kelias savaites atsirado dešimtys naujų darinių, ypač kartu su svorio kritimu, silpnumu ar karščiavimu, kreipkitės į gydytoją.

Pavienės angiomos, retkarčiais atsirandančios sveikam žmogui, jokių tyrimų nereikalauja. Su kepenų ligomis siejami kiti dariniai – kraujagyslinės žvaigždutės, o ne vyšninės angiomos (DermNet).

Vyšninė angioma ar hemangioma?

Kasdienėje kalboje abu terminai dažnai vartojami kaip sinonimai, o vyšninė angioma vadinama ir vyšnine hemangioma. Tačiau kūdikių hemangioma yra kita liga: ji pastebima pirmosiomis gyvenimo savaitėmis, pirmus 3 mėnesius sparčiai auga, o vėliau per kelerius metus pati sumažėja (DermNet). Vyšninės angiomos, priešingai, atsiranda suaugusiesiems, auga labai lėtai ir pačios neišnyksta.

Su kuo galima supainioti vyšninę angiomą?

Ne kiekvienas raudonas taškelis ant odos yra vyšninė angioma. Dermatologas ją skiria nuo šių darinių (DermNet):

  • kraujagyslinės žvaigždutės (voratinklinės angiomos) – centre smulki raudona papulė, nuo kurios spinduliškai driekiasi plonos raudonos šakelės; paspaudus centrą šakelės išnyksta, dažniau atsiranda ant veido ir viršutinės liemens dalies, ją skatina nėštumas ir kepenų ligos;
  • piogeninės granulomos – per kelias savaites greitai išauganti minkšta, lengvai kraujuojanti papulė, kartais atsirandanti po smulkios traumos, ypač vaikams ir nėščiosioms;
  • angiokeratomos – tamsiai raudonas ar melsvai juodas darinys šiurkščiu, suragėjusiu paviršiumi;
  • veninio ežerėlio – minkšta, tamsiai mėlyna papulė ant lūpos ar ausies, būdinga vyresnio amžiaus žmonėms;
  • mazginės bazinių ląstelių karcinomos – perlamutrinis gumbelis su matomomis kraujagyslėmis, kuris auga mėnesius ir gali apsitraukti šašu ar išopėti;
  • amelanotinės melanomos – rečiau pasitaikančios rausvos ar raudonos melanomos be įprastos rudos spalvos. Būtent ją reikia paneigti pirmiausia, jei „angioma“ auga, yra nelygi ar atrodo kitaip nei kiti dariniai ant odos. Įprasti ABCDE kriterijai amelanotinei melanomai atpažinti mažai tinka; svarbiau augimas ir skirtumas nuo kitų darinių (DermNet).

Smulkūs raudoni taškeliai, kurių vienu metu daug atsiranda ant blauzdų ir kurie paspaudus neišblunka, gali būti kraujagyslių uždegimo ar purpuros požymis. Tai plokščios kraujosruvos, o ne dariniai.

Kada kreiptis į gydytoją?

Registruokitės pas dermatologą, jei (pirmaisiais trimis atvejais darinys apžiūrimas kabinete dermatoskopu):

  • darinys padidėjo, pakeitė formą ar spalvą arba jo kraštai nelygūs;
  • jis kraujuoja be aiškios priežasties arba kraujavimas kartojasi;
  • jis pajuodo arba atsirado kaip vienas atskiras tamsus darinys;
  • per trumpą laiką atsirado labai daug naujų angiomų;
  • jį nuolat trina drabužiai, diržas, liemenėlė ar skustuvas;
  • nesate tikri, ar tai angioma, arba norite ją pašalinti.

Diagnostika

Tipiniais atvejais diagnozei pakanka apžiūros. Dermatologas ją patvirtina dermatoskopija: padidinus vyšninė angioma turi būdingą vaizdą – raudonas ar violetines lakūnas (ovalius, aiškiai atribotus plotelius), atskirtas šviesiomis pertvaromis (DermNet). Biopsijos reikia retai, tik kai vaizdas netipinis ir būtina paneigti piktybinį darinį. Histologiškai matoma smulkių kraujagyslių sankaupa viršutiniame odos sluoksnyje (DermNet). Apžiūra dermatoskopu Vilniuje ir Kaune atliekama per apgamų tyrimą, kurio metu įvertinami ir kiti neaiškūs dariniai.

Ar vyšninę angiomą reikia šalinti?

Ne. Vyšninė angioma gerybinė: pati ji praktiškai niekada neišnyksta, bet ir nekenkia. Šalinama ji, kai (MedlinePlus):

  • trukdo estetiškai, pavyzdžiui, veido, kaklo ar iškirptės srityje;
  • dažnai traumuojama ir kraujuoja;
  • gydytojas nori patvirtinti diagnozę ir pašalintą darinį siunčia histologiniam tyrimui.

Šalinimo būdai

  • Kraujagyslinis lazeris – šviesos spindulį sugeria hemoglobinas ir kraujagyslės užsidaro; geras pasirinkimas, kai darinių daug, jie smulkūs ar ant veido. Randas po jo lieka retai (daugiau – lazerinė chirurgija dermatologijoje).
  • Elektrokoaguliacija – darinio sunaikinimas elektros srove vietinėje nejautroje; greitas, veiksmingas ir plačiai prieinamas būdas (DermNet, MedlinePlus).
  • Krioterapija – užšaldymas skystu azotu; tinka pavieniams dariniams, tačiau po jos gali likti šviesesnė odos dėmė.
  • Skutamoji ekscizija (angl. shave excision) arba chirurginis išpjovimas – didesniems ar netipiniams dariniams, kai reikalingas histologinis tyrimas (pajuodęs ar netipinis darinys, dėl kurio lieka abejonių, siunčiamas tirti); procedūra panaši į apgamų šalinimą.

Po procedūros kelias dienas ar porą savaičių lieka smulkus šašelis, o randas paprastai minimalus, nors gali ir likti (MedlinePlus, Cleveland Clinic). Tinkamai pašalinta angioma toje pačioje vietoje paprastai neatauga, bet kitose vietose gali rastis naujų (Cleveland Clinic). Dėl estetinių priežasčių atliekamos procedūros yra mokamos, o kaina priklauso nuo darinių skaičiaus ir metodo.

Ko nedaryti

Nebandykite angiomų šalinti patys. Badymas, pjovimas, deginimas ar internete perkami „išdeginimo“ prietaisai gresia kraujavimu, infekcija ir randu, o darinio nepašalina (Cleveland Clinic). Veiksmingo būdo užkirsti kelią naujoms angiomoms taip pat nėra: apsauga nuo saulės saugo nuo kitų odos pažeidimų, bet nėra įrodyta, kad ji apsaugo nuo vyšninių angiomų. Jei angioma po traumos ima kraujuoti, prispauskite ją švaria marlės servetėle maždaug 10 minučių neatleisdami, o paskui uždenkite pleistru kaip įprastą žaizdelę. Jei vartojate kraują skystinančias priemones, kraujavimas gali trukti ilgiau. Jei kraujavimas nesustoja po 15–20 minučių spaudimo, kreipkitės į gydytoją.

Ką daryti toliau

Pajuodusį, augantį, be priežasties kraujuojantį ar nelygių kraštų darinį reikia apžiūrėti kabinete su dermatoskopu – tokiu atveju iš karto registruokitės vizitui. Nuotolinė konsultacija tinka tipiniams raudoniems taškeliams įvertinti ir šalinimo būdui parinkti: iDerma dermatologas įvertins juos pagal nuotraukas ir aprašymą per konsultaciją, atsakymą gausite darbo dienomis per 24 valandas, o jei norėsite darinius pašalinti, patars, kuris metodas tiks būtent jums.

Antrosios nuotraukos šaltinis: Assafn, CC BY-SA 4.0, via Wikimedia Commons.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kas yra vyšninė angioma?
Vyšninė angioma – tai gerybinis kraujagyslinis odos darinys: smulki, ryškiai raudona papulė, kurią sudaro išvešėjusios smulkiausios kraujagyslės (DermNet). Tai dažniausia suaugusiųjų angioma. Ji neskauda, nevirsta piktybiniu dariniu ir sveikatai pavojaus nekelia; vienintelė praktinė bėda – kraujavimas ją nubrozdinus. Kitaip ji dar vadinama senatvine angioma arba Kempbelo de Morgano dėmele.
Kam dažniausiai atsiranda vyšninė angioma?
Pavienių angiomų turi jau apie 5 % paauglių, iš vyresnių nei 30 metų – maždaug kas antras, o po 40 metų jų skaičius aiškiai didėja: iš vyresnių nei 75 metų žmonių angiomų turi apie 75 % (DermNet, Cleveland Clinic). Jos vienodai dažnai pasitaiko vyrams ir moterims, bet kurios odos spalvos žmonėms, tačiau geriau matomos ant šviesios odos. Polinkis dažnai būna šeiminis (MedlinePlus).
Kaip atrodo vyšninė angioma?
Iš pradžių tai plokščias raudonas taškelis, vėliau – šiek tiek iškilusi, lygi, aiškių ribų papulė nuo 1 mm iki maždaug 1 cm (DermNet). Spalva ryškiai raudona ar vyšninė, kartais violetinė ar melsva; paspaudus išblunka tik iš dalies arba visai neišblunka. Dažniausiai jų kelios ar kelios dešimtys ant liemens, žastų ir šlaunų. Angioma neskauda ir neniežti, bet nubrozdinta gali ilgokai kraujuoti.
Ar vyšninė angioma gali tapti piktybinė?
Ne, vyšninė angioma piktybine netampa (DermNet, MedlinePlus). Rizika kita: reta amelanotinė melanoma ar mazginė bazinių ląstelių karcinoma gali atrodyti kaip raudonas gumbelis ir būti palaikyta angioma. Todėl naują darinį, kuris auga, yra nelygus ar atrodo kitaip nei kiti, reikia parodyti dermatologui, kuris atliks dermatoskopiją.
Kaip diagnozuojama vyšninė angioma?
Tipiniais atvejais pakanka apžiūros, o diagnozę patvirtina dermatoskopija: padidinus matomos raudonos ar violetinės lakūnos, atskirtos šviesiomis pertvaromis (DermNet). Biopsija reikalinga retai – tik kai vaizdas netipinis ir reikia paneigti piktybinį darinį.
Kokiais būdais šalinama vyšninė angioma?
Dažniausiai elektrokoaguliacija arba kraujagysliniu lazeriu; abi procedūros trumpos ir paprastai nepalieka matomo rando (DermNet, MedlinePlus). Lazeris tinka, kai darinių daug, jie smulkūs ar ant veido, o elektrokoaguliacija greita ir plačiai prieinama. Didesni ar netipiniai dariniai išpjaunami ir siunčiami histologiniam tyrimui. Dėl estetinių priežasčių atliekamos procedūros yra mokamos.
Ar pašalinta angioma gali ataugti?
Tinkamai pašalinta angioma toje pačioje vietoje paprastai neatauga (Cleveland Clinic). Naujų darinių atsiradimo kitose vietose sustabdyti negalima – tai natūralus su amžiumi susijęs procesas. Jei angiomos vis atsiranda, jas galima šalinti palaipsniui per kitus vizitus. Pačios vyšninės angiomos praktiškai neišnyksta.
Kada kreiptis į gydytoją?
Kai darinys padidėjo, pakeitė spalvą ar formą, jo kraštai nelygūs, jis pajuodo, kraujuoja be priežasties ar nuolat trinamas drabužių, taip pat kai per trumpą laiką atsirado labai daug naujų angiomų arba nesate tikri, ar tai angioma. Pajuodusį, augantį, be priežasties kraujuojantį ar nelygių kraštų darinį reikia parodyti kabinete su dermatoskopu. Tipinius raudonus taškelius iDerma dermatologas gali įvertinti nuotolinės konsultacijos metu pagal nuotraukas ir aprašymą ir patarti dėl šalinimo.
Ar vyšninė angioma užkrečiama?
Ne. Vyšninė angioma nėra infekcija ir neperduodama nuo žmogaus žmogui. Tai paties žmogaus odos kraujagyslių darinys, kuris su amžiumi atsiranda daugumai žmonių (DermNet).
Vyšninė angioma pajuodo – ką tai reiškia?
Dažniausiai angiomoje susidarė krešulys (trombas) ir darinys iš raudono tapo violetinis ar juodas. Trombozuota angioma nepavojinga, tačiau vien iš išvaizdos jos neįmanoma atskirti nuo mazginės melanomos, todėl pajuodusį darinį reikia parodyti dermatologui kabinete (DermNet). Dermatoskopu dažnai vėl matoma raudona ar violetinė spalva; kilus abejonių darinys pašalinamas ir ištiriamas histologiškai.
Ar vyšninę angiomą galima pašalinti namuose?
Ne. Angiomą sudaro kraujagyslės, todėl badymas, pjovimas ar deginimas gresia ilgu kraujavimu, infekcija ir randu, o darinys dažnai lieka (Cleveland Clinic). Internete parduodami „išdeginimo“ prietaisai dar ir pažeidžia sveiką odą aplink darinį. Procedūrą atlieka gydytojas.
Ar daug angiomų reiškia kepenų ligą ar vėžį?
Paprastai ne. Su kepenų ligomis siejami kiti dariniai – kraujagyslinės žvaigždutės, o ne vyšninės angiomos (DermNet). Staigus daugybės angiomų atsiradimas žmonėms, sergantiems vidaus organų navikais, aprašytas tik retais atvejais. Į gydytoją verta kreiptis, jei per kelias savaites atsirado dešimtys naujų darinių, ypač kartu su svorio kritimu, silpnumu ar karščiavimu.
Vis dar abejojate?

Dermatologas parengs planą, pritaikytą jūsų odai.

Ne eilinis kremas iš vaistinės — sertifikuoto specialisto diagnozė ir asmeninis gydymo planas per 24 valandas.

Pradėti konsultaciją
Asmeninis gydymo planas
24 val.
Diagnozė
Gydymo planas
Receptai
iDerma
Sertifikuota dermatologė

Straipsnį parengė

Anna Tunkeviča

Medicininį turinį peržiūrėjo

Eglė Zinkevičienė(Dermatologas)

Kiti mūsų straipsniai

Iškilus karpos pavidalo seborėjinės keratozės darinys su grublėtu paviršiumi ant odos, vertinamas nuotoliniu būdu.

Seborėjinė keratozė: simptomai, diagnostika ir gydymas

Seborėjinė keratozė (keratoma, senatvinė keratozė) – gerybinis rudas darinys. Kaip atskirti nuo melanomos ir aktininės keratozės, kada ir kaip šalinti.
Odos stambus planas su gausiomis smulkiomis vienodo dydžio blizgančiosios kerplėtės papulėmis

Blizgančioji kerpligė (lichen nitidus): požymiai, priežastys ir gydymas

Blizgančioji kerpligė (lichen nitidus) – smulkios blizgios papulės vaikų ir jaunuolių odoje. Kuo skiriasi nuo plokščiosios kerpligės, kada reikia biopsijos.
Smulkios plokščios virusinės karpos, išsibarsčiusios ant vaiko kaktos odos.

Karpos (virusinės karpos): rūšys, priežastys, simptomai ir gydymas

Karpos – ŽPV sukeliamos odos išaugos. Karpų rūšys su nuotraukomis, kaip atskirti karpą nuo nuospaudos, kada jos išnyksta savaime ir kaip jas gydo dermatologas.
Odos spalvos epidermoidinė cista su centrine pora kaklo srityje

Epidermoidinė cista (ateroma): kas tai, kaip atrodo ir kada šalinti

Epidermoidinė cista (ateroma, „riebalinė cista“): kaip atrodo, kuo skiriasi nuo lipomos ir trichileminės cistos, ką daryti jai uždegus ir kada ją pašalinti.