Lazeris dermatologijoje – tai ne vienas prietaisas, o visa aparatų šeima. Kiekvienas jų skleidžia tam tikro bangos ilgio šviesą, kurią daugiausia sugeria norimas taikinys odoje (kraujas, pigmentas arba vanduo), o aplinkiniai audiniai lieka nepažeisti. Todėl vienu lazeriu šalinamos išsiplėtusios kraujagyslės, kitu – pigmentinės dėmės ar plaukeliai, trečiu – karpos, randai ir raukšlės.
Kaip lazeris veikia odoje?
Lazerio šviesa yra vieno bangos ilgio, kryptinga ir gali būti sutelkta į labai mažą tašką. Odoje ją sugeria trys pagrindiniai taikiniai (chromoforai): kraujo hemoglobinas labiausiai sugeria mėlyną, žalią ir geltoną šviesą (kraujagyslių lazeriams svarbiausia 530–600 nm), pigmentas melaninas – platų spektrą nuo matomos iki infraraudonosios šviesos, o vanduo – infraraudonąją šviesą (ypač ties 2 940 ir 10 600 nm). Sugerta šviesa virsta šiluma ir sunaikina taikinį.
Kad šiluma nepasklistų aplink, impulsas turi būti trumpesnis už laiką, per kurį taikinys atvėsta. Šis principas vadinamas selektyviąja fototermolize: kraujagyslė ar plauko folikulas sunaikinami, o šalia esanti oda lieka sveika. Kartu naudojamas odos vėsinimas (šaltas oras, gelis ar šaldomųjų dujų purškimas) sumažina skausmą ir apsaugo paviršių.
Lazerinė procedūra iš esmės yra kontroliuojamas nudegimas, todėl rezultatas priklauso nuo tinkamai parinkto prietaiso, dozės ir nuo to, ar prieš procedūrą nustatyta teisinga diagnozė.
Kokie lazeriai naudojami dermatologijoje?
| Lazeris | Bangos ilgis | Taikinys | Kam dažniausiai naudojamas |
|---|---|---|---|
| Impulsinis dažų (PDL) | 585–595 nm | hemoglobinas | išsiplėtusios kraujagyslės, rožinė, išopėjusios hemangiomos, vyno spalvos dėmės, raudoni randai |
| KTP | 532 nm | hemoglobinas, melaninas | smulkios veido kraujagyslės, paviršinės pigmentinės dėmės |
| Aleksandrito | 755 nm | melaninas | plaukelių šalinimas šviesios odos žmonėms; pigmentinės dėmės ir tatuiruotės (trumpo impulso režimu) |
| Diodinis | 810 nm | melaninas | plaukelių šalinimas (vienas dažniausiai naudojamų) |
| Rubino | 694 nm | melaninas | pigmentinės dėmės ir tatuiruotės (trumpo impulso režimu) |
| Nd:YAG | 1064 nm | hemoglobinas (gilesnėse kraujagyslėse), melaninas | kojų kraujagyslės, plaukelių šalinimas tamsesnei odai, tatuiruotės |
| Erbio (Er:YAG) | 2 940 nm | vanduo | paviršinis odos atnaujinimas, negilūs randai, raukšlės, iškilę dariniai |
| CO₂ | 10 600 nm | vanduo | karpų, papilomų, seborėjinių keratozių šalinimas, gilesni randai, raukšlės, rinofima |
| Frakciniai neabliaciniai | 1 550 / 1 927 nm | vanduo | aknės randai, strijos, smulkios raukšlės, pigmento pokyčiai (CO₂ ir Er:YAG lazeriai turi ir frakcinį režimą) |
| Eksimerinis | 308 nm (UVB) | imuninės ir odos ląstelės (ne chromoforas) | nedideli psoriazės ir vitiligo židiniai |
| IPL – intensyvi impulsinė šviesa (ne lazeris) | plataus spektro šviesa su filtrais | hemoglobinas, melaninas | kraujagyslės, pigmentinės dėmės, fotoatjauninimas, plaukeliai |
Abliaciniai lazeriai (CO₂, Er:YAG) išgarina paviršinį odos sluoksnį, todėl rezultatas ryškesnis, bet gijimas ilgesnis. Neabliaciniai lazeriai (PDL, KTP, Nd:YAG, frakciniai neabliaciniai), kaip ir IPL, veikia po epidermiu, jo nepažeisdami: gijimo laikotarpio beveik nėra, tačiau reikia kelių procedūrų. Frakciniai lazeriai apdoroja tik dalį odos mikroskopiniais stulpeliais, todėl oda gyja greičiau nei po viso paviršiaus abliacijos.
Kokie odos pokyčiai gydomi lazeriu?
Išsiplėtusios kraujagyslės, rožinė, vyno spalvos dėmės
Kraujagyslių lazeriai (PDL, KTP, Nd:YAG) yra pirmojo pasirinkimo būdas išsiplėtusiems veido kapiliarams (teleangiektazijoms), rožinės sukeltam paraudimui, vyšninėms angiomoms ir įgimtoms vyno spalvos dėmėms šalinti. Kūdikių hemangiomoms lazeris skiriamas tik joms išopėjus arba liekamosioms kraujagyslėms šalinti, o pagrindinis jų gydymas yra stebėjimas arba sisteminis gydymas, kurį skiria gydytojas. Impulsinis dažų lazeris laikomas standartiniu, pirmojo pasirinkimo lazeriu daugumai kraujagyslinių pokyčių: po procedūros 1–2 savaites gali likti mėlynės, o pigmento pokyčiai būna laikini. Vyno spalvos dėmės po 8–10 ir daugiau procedūrų gerokai išblunka (dažnai 50–80 %), bet visiškai išnyksta retai; jas verta pradėti gydyti kūdikystėje, kol jos plonos ir šviesesnės. Kojų kraujagyslėms pirmiausia taikoma skleroterapija, o Nd:YAG lazeris – smulkioms ar skleroterapijai netinkančioms kraujagyslėms.

Karpos, papilomos ir kiti gerybiniai dariniai
CO₂ lazeris išgarina virusines karpas, papilomas, seborėjines keratozes ir kitus iškilusius gerybinius darinius, o impulsinis dažų lazeris naikina karpą maitinančias kraujagysles. Lazeris tikslus, o procedūra beveik bekraujė, tačiau nėra įrodymų, kad karpoms jis veiksmingesnis už įprastus būdus – šaldymą skystu azotu ar vietines priemones. Jį verta rinktis, kai kiti būdai nepadėjo arba darinys yra nepatogioje vietoje. Prieš šalinant darinį lazeriu turi būti aiški diagnozė, nes išgarintų audinių nebegalima ištirti. Apie visus būdus skaitykite: karpų šalinimas ir papilomų šalinimas.
Pigmentinės dėmės ir tatuiruotės
Nanosekundiniai (Q-switched) ir pikosekundiniai lazeriai (aleksandrito, Nd:YAG, rubino) suskaldo pigmento daleles, kurias vėliau pašalina organizmo ląstelės. Taip šalinamos strazdanos, saulės dėmės (lentigo solaris), kai kurie giliai dermoje slypinčio pigmento pokyčiai (pavyzdžiui, Otos nevusas), kuriuos prieš gydymą įvertina gydytojas, ir tatuiruotės. Saulės dėmėms užtenka 1–3 procedūrų, tatuiruotėms dažniausiai reikia 6–12 ir daugiau: juoda spalva šalinama lengviausiai, geltona, oranžinė ir žalia – sunkiausiai. Melazmai lazeris nėra pirmojo pasirinkimo gydymas: rezultatai nepastovūs, o dėmės po procedūros gali net patamsėti.
Apgamai
Apgamams lazeris nėra standartinis būdas. Melanocitinį apgamą reikia įvertinti dermatoskopu, o šalinant – išpjauti ir ištirti histologiškai, nes tik taip patvirtinama, kad jis gerybinis. Lazeriu išgarinto apgamo ištirti nebegalima, o likęs pigmentas gali atsinaujinti ir vėliau klaidinti gydytojus. Lazeris tinka nemelanocitiniams iškiliems dariniams (seborėjinėms keratozėms, minkštosioms fibromoms) po dermatoskopijos. Plačiau: apgamų tyrimas ir apgamų šalinimo metodai ir saugumas.
Randai, strijos ir raukšlės
Abliacinis atnaujinimas CO₂ ar Er:YAG lazeriu pašalina pažeistą paviršių ir skatina kolageno gamybą: raukšlės, saulės pažeista oda ir aknės randai vidutiniškai pagerėja apie 50 %, tačiau gilūs randai visiškai neišnyksta. Po Er:YAG lazerio oda gyja greičiau, bet giliems randams jis veikia silpniau nei CO₂. Raudonus, iškilusius (hipertrofinius) randus blyškina ir plonina impulsinis dažų lazeris, dažnai derinamas su injekcijomis į randą; kartu mažėja niežėjimas. Keloidams lazeris yra tik papildoma priemonė. Strijas lazeriai (PDL – šviežias raudonas, frakciniai – baltas) tik iš dalies sumažina, bet visiškai nepanaikina.

Aknė ir aknės randai
Lazeriai ir šviesos terapija aknei yra papildomas, ne pagrindinis gydymas: mėlyna ir raudona šviesa slopina aknės bakterijas, impulsinis dažų lazeris mažina uždegiminių spuogų paraudimą, o frakciniai lazeriai skirti jau susiformavusiems aknės randams, kai aktyvus uždegimas suvaldytas. Po sisteminio (geriamojo) aknės gydymo kurso abliacinės procedūros tradiciškai atidedamos apie 6 mėnesius dėl randėjimo rizikos; tikslų laiką nustato gydytojas.
Nepageidaujami plaukeliai
Diodinis, aleksandrito ir Nd:YAG lazeriai bei IPL kaitina plauko folikulą per jame esantį melaniną, todėl geriausiai veikia tamsius plaukus ant šviesios odos, o šviesių, žilų ir raudonų plaukų beveik nepaveikia. Tamsesnei odai saugesnis Nd:YAG. Gydyti plaukai iškrenta per 1–3 savaites, tačiau vienos procedūros neužtenka: per kelis mėnesius dalis jų vėl ima augti, todėl ilgalaikiam plaukų sumažėjimui pasiekti reikia 6–8 procedūrų kas 4–8 savaites, priklausomai nuo kūno srities. Po viso kurso plaukų lieka daug mažiau, o ataugantys būna plonesni ir šviesesni; kartais prireikia palaikomųjų procedūrų. Medicininės indikacijos yra hirsutizmas, hipertrichozė (pernelyg gausus plaukuotumas) ir įaugantys plaukai po skutimosi (barzdos pseudofolikulitas).


Psoriazė ir vitiligo
Eksimerinis lazeris (308 nm) yra tikslinė fototerapijos rūšis: ultravioletinė šviesa nukreipiama tik į psoriazės plokšteles ar vitiligo dėmes, todėl tinka nedideliems, kitam gydymui atspariems židiniams, pavyzdžiui, ant alkūnių, kelių ar galvos odos. Dėl mažo apšviečiamo ploto ir pūslių rizikos didelėms zonoms jis netaikomas.
Kaip vyksta procedūra?
- Konsultacija ir diagnozė. Gydytojas apžiūri odą (darinius – dermatoskopu), aptaria tikslus ir lūkesčius, įvertina odos fototipą, įdegį, vartojamas priemones ir gretutines ligas. Jautresnei ar tamsesnei odai prieš gydymą atliekamas bandomasis švitinimas nedideliame plotelyje.
- Pasiruošimas. 4–6 savaites iki procedūros vengiama saulės ir soliariumo. Prieš plaukelių šalinimą sritis nuskutama likus 1–2 dienoms, o pešti ar depiliuoti vašku nereikėtų mažiausiai 4–6 savaites iki procedūros, kad folikule liktų plaukas. Prireikus prieš valandą užtepamas nuskausminamasis kremas; abliacinėms procedūroms taikoma vietinė nejautra, o dideliems plotams – sedacija ar bendroji nejautra.
- Procedūra. Visi patalpoje dėvi apsauginius akinius. Antgalis glaudžiamas prie odos, kiekvienas impulsas jaučiamas kaip gumelės spragtelėjimas, vėsinimas mažina skausmą. Procedūra trunka nuo kelių minučių smulkiam dariniui iki valandos didesnei sričiai.
- Iš karto po procedūros. Oda parausta ir patinsta kaip nudegus saulėje; dedamas šaltas kompresas, prireikus – tvarstis. Po neabliacinių procedūrų į darbą galima grįžti tą pačią dieną, o po abliacinio atnaujinimo paviršius gyja apie 1–2 savaites ir rausvumas gali laikytis kelis mėnesius.
- Kursas. Kraujagyslėms, pigmentui ir plaukeliams reikia kelių procedūrų kas 4–8 savaites; abliacinis atnaujinimas dažnai atliekamas vieną kartą.

Odos priežiūra po procedūros
- Saugokite gydytą vietą nuo saulės mažiausiai 4 savaites ir naudokite kremą su SPF 50 – tai pagrindinė apsauga nuo tamsių dėmių.
- Nekrapštykite šašelių ir netrinkite odos – šašeliai nukrenta savaime per 5–10 dienų.
- Kelias dienas venkite karštų vonių, pirties, baseino, intensyvaus sporto ir šveitiklių; prauskitės švelniai, odą nusausinkite prispausdami rankšluostį.
- Drėkinkite odą gydytojo rekomenduotu kremu; po abliacinių procedūrų paviršius tepamas riebia apsaugine priemone, kol užgyja.
- Dėvėkite laisvus drabužius, kad jie netrintų gydytos vietos.
- Jei procedūra atliekama ties lūpomis, o jūs sergate pasikartojančia pūsleline, pasakykite gydytojui iš anksto – procedūra gali ją suaktyvinti, todėl skiriama profilaktika.
- Stiprėjantis skausmas, pūliai, plintantis paraudimas ar karščiavimas – tą pačią dieną kreipkitės į procedūrą atlikusį gydytoją arba atvykite į gydymo įstaigą.
Šalutinis poveikis ir rizikos
Lazeris odą pažeidžia šiluma, todėl dalis reakcijų yra laukiamos ir normalios: paraudimas, patinimas, dilgčiojimas, pūslelės ir šašeliai, o po impulsinio dažų lazerio – mėlynės (purpura), kurios laikosi 1–2 savaites. Šios reakcijos praeina per kelias dienas ar savaites. Retesnės, bet svarbios komplikacijos:
- Pigmento pokyčiai: patamsėjimas (dažniau įdegusiai ar tamsesnei odai, praeina per mėnesius) arba pašviesėjimas, kuris gali likti visam laikui.
- Infekcija, įskaitant pūslelinės suaktyvėjimą, ypač po abliacinio atnaujinimo.
- Randai: reti, dažniau esant polinkiui į keloidus, per didelei dozei ar netinkamai priežiūrai.
- Paradoksinis plaukų augimas (paradoksinė hipertrichozė) šalia gydytos zonos po plaukelių šalinimo: retas, dažniau ant veido ir kaklo tamsesnės odos moterims.
- Akių pažeidimas, jei nenaudojami apsauginiai akiniai, todėl akių apsauga privaloma.
- Nepakankamas rezultatas: gilūs randai, melazma, šviesūs plaukai ir kai kurios tatuiruočių spalvos lazeriu šalinami prastai, todėl gydytojas iš anksto pasako, kokio pagerėjimo tikėtis.
Kam lazerinis gydymas netinka arba atidedamas?
Procedūra atidedama, kai:
- oda įdegusi arba praėjo mažiau nei 4–6 savaitės po intensyvaus deginimosi saulėje – didesnė dėmių ir nudegimų rizika;
- gydomoje vietoje yra aktyvi infekcija, pūslelinė ar uždegimas;
- vartojamos šviesai jautrinančios priemonės;
- neseniai baigtas sisteminis (geriamasis) aknės gydymas – abliacinės procedūros tradiciškai atidedamos apie 6 mėnesius, o neabliacinių procedūrų ir plaukelių šalinimo atidėti nereikia;
- laukiatės – ne dėl įrodytos žalos, o dėl atsargumo ir hormoninių pigmento pokyčių.
Lazeris netinka arba taikomas atsargiai, kai:
- odos fototipas tamsesnis (IV–VI): renkamas ilgo impulso Nd:YAG lazeris, mažesnės dozės ir bandomasis švitinimas;
- yra polinkis į keloidus arba sergama jungiamojo audinio liga;
- sergama aktyviu vitiligo ar psoriaze – abliacinis atnaujinimas ir plaukelių šalinimas gali sukelti naujų židinių gydytoje vietoje (Kebnerio reiškinys), nors eksimerinis lazeris patiems vitiligo ir psoriazės židiniams gydyti tinka;
- pigmentinio darinio diagnozė neaiški: pirmiausia dermatoskopija ir, jei reikia, biopsija, o ne lazeris.
Kada kreiptis į gydytoją?
Odos darinius, kraujagysles ir odos ligas lazeriu turėtų gydyti gydytojas dermatologas, o ne grožio salonas: nuo diagnozės priklauso ir prietaisas, ir dozė, ir tai, ar darinį apskritai galima naikinti. Jei svarstote lazerį kraujagyslėms, karpoms, randams ar pigmentinei dėmei, iDerma dermatologas nuotoliniu būdu pagal nuotraukas įvertins, koks tai pokytis, ar jam tinka lazeris, ar reikalingas kitas gydymas, ir patars, kur kreiptis dėl procedūros. Besikeičiantį apgamą, kraujuojantį ar negyjantį darinį reikia parodyti gydytojui apžiūros metu: prieš bet kokį šalinimą jis apžiūrimas dermatoskopu.






